Statyti „ūkio būdu“ galės tik fiziniai asmenys.
Statybos įstatymas numato tris statybų organizavimo būdus: 1) rangos, 2) ūkio (kai statybos darbai atliekami naudojant pačio statytojo (užsakovo) darbo jėgą) ir 3) mišrų (kai dalis statybos darbų yra atliekama rangos, o dalis – ūkio būdu). Įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimui, ūkio ar mišrų statybos organizavimo būdą turi teisę pasirinkti tik fiziniai asmenys, atliekantys statinių paprastąjį remontą, statantys naują, rekonstruojantys, remontuojantys ar griaunantys vieną vienbutį iki 300 kv. metrų statinio bendrojo ploto gyvenamąjį namą ar nesudėtingąjį statinį ir jų priklausinius viename žemės sklype. Svarbu paminėti, kad nauji reikalavimai negalios darbams, pradėtiems iki Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo. Šiuo įstatymo pakeitimu tikimasi užtikrinti didesnių ir rizikingesnių statinių kokybę, statybų proceso skaidrumą ir tinkamos kvalifikacijos statybos dalyvių pasirinkimą bei jų atsakomybę, – pabrėžia advokatė.
Plečiamas deklaracijų tvirtinimo ir pažymų išdavimo paslaugų teikėjų ratas. Statybos įstatyme detalizuoti ir šių asmenų nusišalinimo pagrindai.
Nuo šiol deklaracijos apie statybos užbaigimą ar pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tvirtinimo paslaugas galės teikti ne tik statinio (jo dalies) ekspertizės rangovai, bet ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovai. Advokatė S. Akelaitienė pažymi, kad praplėtus teikiamų paslaugų konkurencinę aplinką, siekiama sumažinti šių paslaugų kainą.
Paminėtina ir tai, kad patobulintame Statybos įstatyme atsirado ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo ar statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo pareiga nusišalinti nuo pažymos išdavimo ar deklaracijos tvirtinimo, jeigu jį sieja artimi asmenų ryšiai (kaip jie apibrėžiami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme) su statytoju, kai statytojas yra fizinis asmuo, arba su statytojo vadovu ar dalininku, kai statytojas yra juridinis asmuo. Iki šiol įstatyme tokios nuostatos nebuvo.
Regioninė architektūros taryba gali būti įtraukiama į statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesus.
Statybos įstatyme numatyta, jog statinio architektūra turi būti tokia, kad: 1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, 2) derėtų prie kraštovaizdžio, 3) atitiktų statinio paskirtį, 4) architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, 5) architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą, 6) statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Advokatė S. Akelaitienė pažymi, kad siekiant užtikrinti aukščiau minėtų reikalavimų laikymąsi, patobulintame Statybos įstatyme savivaldybės administracijai suteikiama galimybė tikrinant statinio projektą ir nustačius, jog gali būti pažeisti aukščiau minėti statinio architektūros reikalavimai, prašyti regioninės architektūros tarybos įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka jam keliamus Statybos įstatyme numatytus reikalavimus.
Šį punktą nuspręsta įtraukti padaugėjus nesąžiningų atvejų, kai faktiškai yra statomas daugiabutis, tačiau neteisėtai prisidengiama viešbučio ar kitos paskirties pastato projektu. Tikimasi, kad savivaldybės administracijai nustačius galimus pažeidimus, regioninė architektūros taryba, turinti specialių ekspertinių žinių, galės tinkamai įvertinti ir pateikti konkrečias išvadas dėl abejonių keliančių projektų dar iki statybos leidimo išdavimo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) nebeišdavinės statybas leidžiančių dokumentų.
Iki šiol galiojusio teisinio reglamentavimo pagrindu, statytojas, nesutikdamas su tuo, kad visiems statinio projektą tikrinusiems asmenims pritarus projektui, savivaldybės administracija atsisako išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo teisę pateikti prašymą išduoti statybas leidžiantį dokumentą VTPSI.
Advokat atkreipia dėmesį, kad nuo gegužės 1 dienos statytojai tokios teisės ir galimybės nebeturi.
Reikalingi statybą leidžiantys dokumentai siekiant pakeisti pastato paskirtį į gyvenamosios.
Įsigaliojus įstatymo pakeitimui, asmenys, siekdami pakeisti nesudėtingojo pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai ar statybos darbai neatliekami, privalės turėti statybą leidžiančius dokumentus. Advokatė nurodo, kad anksčiau turėti statybą leidžiančius dokumentus reikėjo tik keičiant ypatingojo ar neypatingojo statinio (ar jo dalies) paskirtį.
Nacionalinius techninius įvertinimus teikti galės ne tik Lietuvos Respublikos įstaigos.
Iki 2023 m. gegužės 1 dienos teisę rengti ir išduoti nacionalinius techninius įvertinimus turėjo tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys. Įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimui, šių paslaugų teikėjų ratas išplečiamas ir nuo šiol teisę rengti bei išduoti nacionalinius techninius įvertinimus turės ir įstaigos, įsikūrusios bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, Šveicarijos Konfederacijose arba valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį.
Apibendrinant, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė S. Akelaitienė nurodo, kad priimti Statybos įstatymo patobulinimai yra akivaizdžiai orientuoti į skaidresnį statybų procesą bei kokybiškų projektų įgyvendinimą, taigi, advokatės vertinimu, statytojams reikės pasitempti.
