Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatė Sandra Akelaitienė sako, kad esminės atvirų duomenų sąlygos yra šios:
1) duomenys turi būti viešai prieinami;
2) licencijuoti laisva „Creative Commons“ licencija, leidžiančia šiuos duomenis naudoti bet kokiu norimu būdu, įskaitant duomenų transformavimą bei dalinimąsi su kitais asmenimis privačiai ar net komerciškai;
3) duomenys turi būti suvesti standartizuotu būdu specialiame faile, pavyzdžiui CSV formatu, tinkamu kompiuteriniam nuskaitymui,.
Advokatė pažymi, kad svarbu suprasti, jog atviri duomenys tai ne tas pats, kas vieši duomenys. Vieši duomenys yra institucijos ar organizacijos atrinkti ir skelbiami duomenys (informacija) visuomenės informavimo arba organizacijos savireklamos tikslais. Šie duomenys nėra pritaikyti automatizuotam nuskaitymui – tai yra pagrindinis skirtumas, skiriantis viešus ir atvirus duomenis.
Atvirais duomenimis gali būti pateikti ne visi duomenys, pavyzdžiui, asmens duomenys – vien dėl savo prigimties (teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisės į asmens duomenų apsaugą) negali būti atvirieji duomenys ir (ar) skelbiami atviru formatu. Siekiant atverti autorinės ar intelektinės teisės saugomus objektus, prieš juos surenkant turi būti autoriui nurodytas tikslas, kurio pagrindu duomenys yra renkami ir bus panaudoti, taip pat atskleista, kad siekiama juos atverti atvirais formatais ir gautas autoriaus sutikimas, pildant duomenų rinkinius, nurodomas autorius (jei jis to pageidauja).
Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Tačiau, jeigu autorius viešai paskelbia, kad leidžia naudoti savo kūrinius tam tikra apimtimi arba tam tikroje plotmėje ir tam tikrais tikslais arba patalpina juos specialiuose tinklapiuose, kuriuose taikoma CC Creative Commons licencija, leidžianti asmenims atsisiųsti, naudoti ir publikuoti kūrinius , tokiu atveju šie duomenys gali būti įtraukti į atvirų duomenų rinkinius, parsisiunčiami ir naudojami verslo reikmėms (įvairiuose pardavimų ar informaciniuose internetiniuose puslapiuose, mobiliose programėlėse ir kt.).
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas įpareigoja visas valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, įmones, viešąsias įstaigas ar šių subjektų asociacijas, regionų plėtros tarybas atverti jų tvarkomus duomenis, kurių atvėrimo nedraudžia teisės aktai, ir juos teikti Lietuvos atvirų duomenų portalui. Pagal šį įstatymą, minėti subjektai turi pareigą teikti informaciją apie jų veiklą bei turimus duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami savo funkcijas bei kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams.
Pasak S. Akelaitienės, daugumą atvirų duomenų rinkinių jau galima rasti Lietuvos atvirų duomenų portale.
Advokatė atkreipė dėmesį, kad Statistikos departamentas iki 2026 m. planuoja į Valstybės duomenų portalą integruoti ir atverti 376 valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis, kad šiuo informacijos turtu galėtų pasinaudoti verslo atstovai, mokslininkai, studentai ir visi kiti suinteresuoti asmenys.
Jau vien šiuo metu prisijungus prie Lietuvos atvirų duomenų portalo, galima rasti daugiau kaip 1 700 įvairių duomenų rinkinių. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų rinkiniai apie bankrotus, restruktūrizaciją, nekilnojamojo turto, žemės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio skaičius. Taip pat galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis apie klimato kaitą, Registrų centro duomenis apie finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikusias įmones, Gyventojų registro duomenis apie Lietuvos gyventojų amžių, pilietybę ir lytį pagal savivaldybes, įvairius juridinių asmenų dalyvių duomenis ir kt.
Tokie duomenų rinkiniai verslui gali padėti ne tik atliekant įvairias statistikas ar analizes priimant sprendimus, bet ir pasitarnauti kuriant pažangias technologijas ar skaitmeninio turinio produktus (mobilias programėles, interneto svetaines ir pan.).
Nors atvirų duomenų naudojimas verslo tikslais yra itin nauja koncepcija, įmonės, kurios nusprendžia įsitraukti į šių duomenų analitiką ir vertinimą, gali turėti aiškų pranašumą prieš savo konkurentus.
„Pavyzdžiui, išanalizavę aktualius rinkoje esančius duomenis, verslai gali įgauti pelningų įžvalgų, kurių jų konkurentai neturi. Taip pat gali numatyti kokios yra tendencijos, kaip auga panašia veikla užsiimančios įmonės ar kas stabdo jų augimą, bei tokiu būtu pasiruošti ateičiai“, – nurodė advokatė.
Valstybės surinkti ir atvirti duomenys idealiai pasitarnauja ir „startuoliams“ ar mažesnėms, ką tik įsisteigusioms įmonėms, pavyzdžiui teikiančioms informacijos, tyrimų ar analizės paslaugas, kadangi duomenys yra nemokami, patikimi ir itin plačios apimties.
Žinoma, kadangi tai dar ganėtinai naujas procesas, ne visos valstybės institucijos, įstaigos taip lengvai atvėrinėja duomenis, o jau atvertus duomenis prižiūri ir laiku bei tinkamai juos atnaujina. Advokatės vertinimu, praktikoje sklandų duomenų atvėrimą pristabdo specialistų trūkumas ir nepagrįsti nuogąstavimai atverti galimai konfidencialią informaciją.
„Tačiau, Valstybės duomenų agentūra prisiima visą atsakomybę už duomenų saugumą, jų kokybę ir konfidencialumą, todėl manytina, jog laikui bėgant, šis procesas bus sklandesnis, o ką jau kalbėti apie jo naudą verslui“, – pažymėjo ji.
