Pirma, labai paprasta, tačiau dažnai daugelio neįvertinta taisyklė – visus sutartus darbus aiškiai apsibrėžti rangos sutartyje bei jos papildomuose dokumentuose (techniniame projekte, aiškinamuosiuose raštuose, sąmatose, žiniaraščiuose).
Advokatė pažymi, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu (CK), rangovui, kaip savo srities specialistui taikomi aukštesni atidumo standartai, todėl būtent jam tenka pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Taigi jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika, savarankiškai nustatydamas užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis).
Iškilus ginčui dėl papildomų rangovo nurodomų darbų, yra vertinamas sutarties ir jos priedų turinys bei rangovo tinkamų pareigų įvykdymas planuojant darbus. Taigi jeigu konkretūs darbai nėra išvardinti aiškinamajame rašte ar sąmatoje, tačiau bendras rangos sutarties tikslas ir aprašymas yra numatytas techniniame projekte ar pačioje sutartyje, iš kurio akivaizdu, jog papildomi darbai turi būti atliekami siekiamam rezultatui pasiekti, taip pat jeigu rangovas nenumatė konkrečių darbų, nors turėjo bei galėjo juos numatyti, tokie darbai nebus laikomi papildomais darbais ir rangovas turės pareigą juos atlikti už tą pačią, sutartyje numatytą kainą.
Tais atvejais, kai rangovui yra pavesta vykdyti statybos darbus pagal projektuotojo atliktą techninį projektą, ir nustačius, kad projektas paruoštas netinkamai ir yra reikalingi papildomi darbai – rangovas turi pareigą nedelsiant kreiptis į užsakovą, ir reikalauti kad būtų pateikta patikslinta dokumentacija. Tačiau visiškai kitokia situacija yra kai rangovas samdomas ne tik rangos darbams atlikti, bet ir projektavimo darbams.
„Tokiu atveju sutartyse yra numatomas tik preliminarus darbų kiekis, norimas rezultatas, kadangi konkreti darbų apimtis paaiškės tik atlikus projektavimą. Todėl, kai sudarant sutartį yra iš karto susitariama dėl bendros visų darbų kainos, rangovas tokiu atveju prisiima visą riziką tiek dėl sutartyje nurodytų darbų kiekio, tiek dėl jų kainos“, – pažymi advokatė S. Akelaitienė.
Antra, rangovai privalo gerai išmanyti rangos darbus reglamentuojančius normatyvinius statybos dokumentus ir įstatymų jiems keliamus reikalavimus. Civilinio kodekso 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus ne tik pagal sutartyje numatytus reikalavimus, bet ir pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus.
Trečia, įstatyme gan griežtai reglamentuota rangovo pareiga, pastebėjus, jog būtina atlikti papildomus darbus, apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalyje). Šia įstatymo norma užsakovas yra apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas jau po darbų ir kainos suderinimo, nustato papildomą poreikį darbams.
Žinoma, rangovas turi pranešti apie papildomų darbų poreikį ir pateikti patikslintą ar papildomą sąmatą dar prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus ar atlikus. Tokiu atveju, užsakovas turi pareigą per protingą terminą apsispręsti – sutinka su papildomų darbų ir kainos padidinimu ar ne. Jeigu užsakovas sutinka, šalys turi pasirašyti atskirą rašytinį susitarimą. Priešingu atveju, rangovui kyla rizika, jog atlikus papildomus darbus ir išrašius sąskaitą faktūrą žodinio susitarimo pagrindu – gali likti be apmokėjimo.
Advokatė atkreipia dėmesį, kad esant rangos sutartyje nustatytai maksimaliai ar fiksuotai darbų kainai, ir nesant rašytinio susitarimo dėl darbų kainos pakeitimo, kilus ginčui – nei šalių pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, nei išrašytos sąskaitos faktūros, negali pakeisti šalių pradinio susitarimo dėl statybos darbų kainos.
Taigi esminė taisyklė tokia, kad rangovo parengta ir užsakovo patvirtinta sąmata sutarties sudarymo metu, negali būti vienašališkai keičiama ir šalių turi būti vykdytina kaip ir pati rangos sutartis. Tuo atveju, jeigu atsiranda poreikis ją keisti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, sąmata arba pati rangos sutartis turi būti keičiama pasirašant atskirą rašytinį susitarimą.
Taigi, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, rangovas privalo parengti papildomą sąmatą ir ją pateikti užsakovui tvirtinti. Savavališkai, be užsakovo patvirtinimo, rangovas negali atlikti jokių papildomų darbų ir vėliau reikalauti už juos apmokėjimo. Tokiu atveju, rangovas veiktų savo rizika. Svarbu pažymėti ir tai, jog sąmata turi būti keičiama /pildoma / joje daromos pastabos ir tais atvejais, kai tam tikrų pakeitimų pageidauja užsakovas.
Na, o tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako didinti kainą, rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Rangovas taip pat turi teisę atsisakyti rangos sutarties, šiuo atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).
Advokatė S. Akelaitienė pažymi, kad vertinant rangovo, kaip savo srities profesionalo, pareigas, yra ypač svarbu sudarant sutartį tinkamai nusistatyti bei įforminti visus darbus, kuriuos bus būtina atlikti bei įvertinti tokių darbų išlaidas, o atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, nustačius rangovui ar užsakovo prašymu, svarbu dar iki papildomų darbų atlikimo – įforminti tai šalių rašytiniu susitarimu. Priešingu atveju, už laiku ir tinkamai neįformintus susitarimus, rangovui gali tekti prisiimti visą su tuo susijusią riziką.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.
