Vien pernai Darbo kodeksas buvo keičiamas ar pildomas 8 kartus, o per visus 10 gyvavimo metų – net 38.
Be abejonės, Darbo kodeksas yra vienas reikšmingiausių ir svarbiausių įstatymų, su kuriuo vienaip ar kitaip susiduria didžioji dalis gyventojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. šalyje dirbo 1,278 mln. žmonių.
2002 m. Seimo priimtame Darbo kodekse buvo susisteminti bei apjungti iki tol galioję atskiri darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, taip pat suvienodinta terminija, pašalinti atskiruose įstatymuose egzistavę prieštaravimai.
Tačiau darbo teisinių santykių sfera yra viena jautriausių socialinių sričių, kur dažnai susikerta ne tik dviejų skirtingų pusių – darbuotojų ir darbdavių – interesai, bet kuria dažnai norima pasinaudoti siekiant tam tikrų politinių bei rinkiminių tikslų. Būtent dėl šių priežasčių, o ne vien dėl natūralios reguliuojamų santykių raidos, Darbo kodeksas yra vienas iš dažniausiai keičiamų įstatymų.
Darbo kodeksui reikšmingi buvo 2005 m. ir 2008 m., kai padaryta nemažai pakeitimų, reguliuojančių kolektyvines sutartis, kolektyvinių ginčų nagrinėjimą, streikų reglamentavimą, taip pat įvestas naujas kolektyvinio darbo ginčo sprendimo būdas – tarpininko pasitelkimas.
2005 m. kodeksas papildytas nuostata, kad uždelsus atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, jam turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. 2010 m. buvo pakoreguotas darbo santykių nutraukimas darbuotojo pareiškimu, įpareigojęs apie darbo sutarties nutraukimą raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo, o ne kalendorinių dienų, kaip buvo iki tol.
2010 m. įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė, kai darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, gali atlikti darbo funkcijas bet kurioje pasirinktoje, o ne darbdavio veiklos vietoje ir nebūtinai darbuotojo namuose. Taip pat darbuotojas įgijo teisę laikinai (iki 3 mėnesių) sustabdyti darbo sutarties vykdymą, nenutraukiant jos galiojimo, jei darbdavys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų.
Nuo 2010 m. iki 2015 m. leidžiama su naujais priimamais darbuotojais į naujai įsteigtas darbo vietas sudaryti terminuotas darbo sutartis net ir tada, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio. Nuo 2011 m. atsirado galimybė darbo sutartį nutraukti Darbo inspekcijos sprendimu, kai darbdavys ar jo atstovai dingsta ir nėra randami.
Reaguojant į faktiškai atsiradusią ir išpopuliarėjusią naują paslaugą darbo rinkoje – aprūpinimą laikinais darbuotojais – ir siekiant reglamentuoti šiuos santykius, 2011 m. pabaigoje įsigaliojo nauja įdarbinimo forma. Buvo priimtas naujas laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas.
Nuo 2013 m. įsigaliojo pakeitimai, reglamentuojantys individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Iki tol įmonės viduje sudaromos darbo ginčų komisijos pakeistos į nuolat veikiančias darbo ginčų komisijas prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, išskyrus kai kurias jų rūšis, kai ginčai gali būti nagrinėjami iš karto teismuose.
Taip pat numatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas galės būti išmokama ne daugiau kaip už 3 metų nepanaudotas atostogas. Todėl darbuotojai, kurie yra sukaupę atostogų daugiau kaip už 3 metus, jas turėtų išnaudoti iki įsigalios pakeitimai.
Reikšmingesnių Darbo kodekso pakeitimų yra tikrai nemažai, todėl glaustai juos aprėpti yra gana sudėtinga. Apibendrinant visus Darbo kodekso pakeitimus, padarytus per pastarąjį dešimtmetį, galima daryti išvadą, kad jais buvo stengtasi neatsilikti nuo realių gyvenimo pokyčių, į darbo rinką įnešti dinamikos ir lankstumo. Šie pokyčiai sudarė šalims daugiau galimybių individualiai susitarti, užtikrino pusiausvyrą tarp darbuotojo ir darbdavio interesų.
Dėl pažeistų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų kreipimųsi į Valstybinę darbo inspekciją skaičius kelerius metus svyravo tarp 7000 – 9000., o 2012 m. skundų skaičius sumažėjo apie 18 proc. ir siekė apie 6000. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iki 2009 m. kasmet buvo gaunama apie 1000–1500 ieškinių dėl darbo teisinių santykių. Prasidėjus krizei, tokių ieškinių skaičius padidėjo beveik iki 4000 (2009 m.), po to jis vėl sumažėjo, o 2012 m. sudarė 2181 ieškinių.
Šios tendencijos patvirtina, kad darbo rinkos dalyviai gerai žino savo teises, aktyviai jomis naudojasi ir jas gina. Visgi Darbo kodekso pakeitimų gausa rodo, kad jis nebuvo ir vis dar nėra tobulas.