Teisininko komentaras. Ar pandemija yra pakankama priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti?

Lietuvoje sparčiai plintant COVID-19 virusui, šalies gyventojams kyla nemažai klausimų dėl turimų teisių darbo, verslo ar asmeninėje aplinkoje. Vienas iš jų – palikimo priėmimas: kaip elgtis su paveldėtu turtu, ar verta skubėti ir kokie terminai galioja pandemijos akivaizdoje?

Palikimo priėmimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 5.50 straipsnio nuostatos. Jose nurodoma, kad siekiant įgyti palikėjo turtą, pirmiausia reikia priimti visą palikimą, to padaryti negalima iš dalies arba su sąlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

„Svarbu žinoti, kad palikimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena“, – teigia advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris Robertas Naruševičius.

Tačiau ką daryti, jeigu įpėdinis per nustatytą 3 mėnesių terminą nespėjo priimti palikimo? Ar palikimo priėmimo terminas gali būti atnaujintas? Nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog prašant atnaujinti terminą palikimui priimti, reikia įrodyti, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, turinčių teisinę reikšmę, taip pat privaloma jas bei praleidimo trukmę įvardinti.

„Teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai“, – sakė advokato padėjėja Edita Stepanenkovaitė.

Lietuvoje siaučiančio COVID-19 viruso sukelti padariniai ir pasekmės taip pat gali turėti svarią teisinę priežastį prašant atnaujinti terminą priimti palikimui. „Teismų vertinimu, dėl COVID-19 įvesti apribojimai, kelionių draudimai, kai pareiškėjas dirba ar gyvena užsienyje, taip pat kitos objektyvios aplinkybės, tokios, kaip ambasados teikiamų paslaugų ribojimas, įgaliojimų neišdavimas tam tikrą laiką, notarinių veiksmų neatlikimas, kai yra nežymiai praleistas terminas palikimui priimti, laikomos pakankamomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti“, – teigė R. Naruševičius.

Pasak teisės specialisto, teismas gali atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti net jeigu dėl COVID-19 taikomi apribojimai tiesiogiai nelėmė termino praleidimo priežasčių, tačiau terminas buvo praleistas ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, pvz. pašto siuntų vėlavimo.

Taigi, jeigu susidūrėte su šiuo metu visame pasaulyje taikomais apribojimais ir dėl to negalėjote laiku priimti palikimo, vis dar turite galimybę situaciją ištaisyti – galite palikimo atsiradimo vietos teismui pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

„Praktikoje jau turėjome atvejų, kada dėl objektyvių, COVID-19 pandemijos sukeltų kliūčių klientams nepavyko laiku priimti palikimo. Tačiau pateikus tinkamas teisines priežastis, pavyko atnaujinti terminą palikimui priimti. Jeigu susidūrėte su palikimo priėmimo problemomis ir nežinote, kaip teisingai pasielgti, siekiant gauti palikimą, rekomenduojame pasikliauti teisės ekspertų patirtimi ir kreiptis į juos – taip palikimo klausimus išspręsite greitai ir efektyviai“, – teigė R. Naruševičius.