aA
Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo netikėta linkme – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) suabejojo, ar 20 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas vilnietis Artūras Dailidė iš tikrųjų yra tas žmogus, kuris sukėlė bene didžiausią gaisrą Lietuvoje.
Artūras Dailidė
© DELFI / Karolina Pansevič

Maža to, iš galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimančių teisėjų priimtos nutarties aiškėja, kad policijos pareigūnai esą net galėjo netirti visų su didžiule dar 2007 m. kovo 11 d. tragedija susijusių aplinkybių, o šešių žmonių žūties bylą nagrinėję žemesnių instancijų teismai net nebandė analizuoti visų aplinkybių, o dėl tyčinio nužudymo nuteisto A. Dailidės kaltę grindė tik jo per pirmąją policijos apklausą išgautu „nuoširdžiu prisipažinimu“.

O ši apklausa, kaip teigia A. Dailidę ginantis garsus sostinės advokatas Romualdas Mikliušas, buvo surengta neteisėtai – joje tik formaliai dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas, nors A. Dailidė jau buvo pasisamdęs savo gynėją, be to, šią apklausą skubėta kuo greičiau atlikti ir ji vyko vėlai vakare. Maža to, prieš pat vidurnaktį buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje.

Ar tikrai A. Dailidė galėjo sukelti didžiausią gaisrą Vilniuje, o gal ugnis daugiabutyje įsiplieskė nuo elektros instaliacijoje kilusio trumpojo jungimo, kaip įtaria ekspertai? Į šiuos klausimus privalės atsakyti Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam kasacinio teismo teisėjai nurodė iš naujo išnagrinėti didelio rezonanso sulaukusią bylą.

„Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką – tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, – pabrėžė LAT teisėjų kolegija. – Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.“

Apkaltinamasis nuosprendis A. Dailidei buvo paskelbtas dar 2017 m. rugsėjį – Vilniaus apygardos teismas už šešių žmonių nužudymą vyrui skyrė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau šį nuosprendį pakeitė Lietuvos apeliacinis teismas, nuteistajam bausmę sugriežtinęs iki dvidešimties metų. Tačiau šį nuosprendį kasacine tvarka apskundė ir A. Dailidė, siekiantis, kad jam kaltinimai būtų panaikinti, o byla nutraukta, ir Vilniaus apygardos prokuratūra, siekianti nuteistąjį įkalinti iki gyvos galvos.

Prokuratūros skunde buvo teigiama, A. Dailidė yra pavojingas ir šis pavojingumas neišnyks, kai bausmę atlikęs nuteistasis išeis į laisvę.

„A. Dailidės padaryto nužudymo, turinčio keturias kvalifikuojančias aplinkybes, pavojingumas peržengė tipinį (rūšinį) šio nusikaltimo pavojingumą, tokia išvada daroma analizuojant šio nusikaltimo padarymo aplinkybes: nuteistasis tamsiu paros metu tyčia sukėlė gaisrą daugiabučiame name, kai daugelis jo gyventojų miegojo, neturėjo galimybės laiku pastebėti ir užgesinti plintančią ugnį, o gaisrui išplitus ir pradėjus degti atvira liepsna – laiku evakuotis, – pažymima prokuroro skunde.

– Dėl A. Dailidės tyčia sukelto gaisro daugiabučio namo gyventojai apdegę iš didelio aukščio šoko pro daugiabučio namo langus į lauką. Laukdami, kol bus išgelbėti, bijodami būti sužaloti ir žūti ugnyje, žmonės patyrė dideles dvasines, o dėl patirtų nudegimų ir apsinuodijimo smalkėmis – ir dideles fizines kančias. Dėl šių nuteistojo žiaurių veiksmų buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės (nužudyti šeši asmenys). Pats nusikaltimas buvo padarytas be jokios aiškios dingsties. Be to, pagal Lietuvos teismų praktiką nužudymo bylose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skiriama net už mažesnio pavojingumo laipsnio nužudymus.“

Tuo metu A. Dailidė ir jam atstovaujantis advokatas R. Mikliušas teismui pateikė tokius argumentus, kurie teisėjams sukėlė abejonių, ar iš tikrųjų nuteistasis teisėtai yra pripažintas kaltu, nes bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Advokatas Romualdas Mikliušas
Advokatas Romualdas Mikliušas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Šioje byloje buvo šiurkščiai pažeista nuteistojo teisė į gynybą, teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi neleistinais būdais gautais įrodymais (neteisėtai padarytu įrašu, iškreipė teisme apklaustų ekspertų parodymų turinį), taip pat pažeidė nuosprendžių surašymo taisykles“, – nurodė advokatas.

Pasak jo, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas šiurkštus A. Dailidės teisės į gynybą pažeidimas – įtariamasis buvo sulaikytas dar 2014 m. gruodžio pradžioje, netrukus po to – gruodžio 16 d. – ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams buvo pranešta, kad įtariamasis pasisamdė advokatą. Tačiau šis iki A. Dailidės net nebuvo prileistas – be jokio teisinio pagrindo policija įtariamajam skyrė valstybės advokatą, kuris esą tik formaliai atliko jam pavestas pareigas.

„2014 m. gruodžio 16 d., jau byloje esant pateiktam advokato R. Mikliušo orderiui, A. Dailidei niekas nepranešė, kad jo sugyventinė pasamdė jam gynėją, ir neklausė nuomonės dėl jo dalyvavimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, – kasaciniame skunde teigė nuteistasis. – Byloje esantis garso įrašas patvirtina, kad nuteistasis keletą kartų prašė susitikti su advokatu, tačiau ši teisė nebuvo užtikrinta. Užuot pakvietus A. Dailidės pasamdytą advokatą, ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas J. Pliugžma, šis, dalyvaudamas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus su A. D., formaliai vykdė savo pareigas ir nesiėmė priemonių nuteistajam tinkamai ginti. Esant tokioms aplinkybėms tiek mano surašytas nuoširdus prisipažinimas, tiek duomenys, gauti atlikus procesinius veiksmus (apklausas, parodymų patikrinimą vietoje), turėtų būti pripažinti niekiniais.“

Pasak A. Dailidės, „nuoširdus prisipažinimas buvo išgautas naudojant neteisėtus veiksmus ir psichologinį spaudimą“.

„Operatyviniai pareigūnai ne kartą lankėsi laisvės atėmimo vietoje nedalyvaujant gynėjui ir darė neleistiną poveikį, be to, jie neteisėtai slapta padarė įrašą, kai rašiau nuoširdų prisipažinimą“, – nurodė nuteistasis. Jo teigimu, pareigūnai tuo metu jau buvo susipažinę su nustatytomis gaisro aplinkybėmis, todėl sąmoningai uždavė menamus klausimus apie tiriamą įvykį ir siekė suklaidinti bei išgauti operatyviniams pareigūnams naudingą informaciją.

„Surašytu nuoširdžiu prisipažinimu apkalbėjau save, be to, jame nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms gyvenamojo namo apžiūros aplinkybėms, gaisro ekspertizės išvadoms ir eksperto paaiškinimams dėl gaisro priežasties, padegimo būdo, nes gaisras kilo arba nuo padegto kilimėlio, naudojant degųjį skystį, arba dėl trumpojo jungimo šalia esančioje skydinėje“, – rašoma kasaciniame skunde.

Be to, jis pažymėjo, kad byloje esančiame įraše, kuris padarytas daugiabučio laiptinėje esančia kamera, matyti du du potencialūs gaisro sukėlėjai, tačiau jų niekas net nebandė nustatyti.

„Vaizdo įraše užfiksuotų potencialių gaisro sukėlėjų nebuvo bandoma nustatyti, – nurodoma skunde. – Beveik visus įvykio liudytojus apklausė ta pati policija tyrėja, žinojusi, kad jos kolegos išgavo iš A. Dailidės prisipažinimą apie fotelio padegimą. Todėl visiems liudytojams buvo užduodami klausimai apie gaisro metu buvusius baldus. Be to, minėta tyrėja, dar neapklaususi visų galimų liudytojų, dalyvavo daugiabučio namo gyventojų susirinkime ir suformavo jiems išankstinę nuomonę pareikšdama, kad kaltininkas yra A. Dailidė, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Po tokio pareiškimo liudytojai pradėjo teigti, kad, nuteistajam 2006 m. pradėjus gyventi daugiabučiame name, prasidėjo gaisrai. Kita vertus, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad šiame daugiabutyje kildavo gaisrų ir kai A. Dailidė dar negyveno jame, ir kai jis buvo išvykęs uždarbiauti į Vokietiją. Reikšminga ir tai, kad tendencingai apklaustų liudytojų parodymus paneigia iš karto po 2007 m. kovo 11 d. gaisro atliktos apžiūros komisijos išvados.“

„Be tariamo mano prisipažinimo ir neteisėtai gauto įrašo, byloje daugiau nėra jokių kaltę patvirtinančių įrodymų“, – pabrėžė A. Dailidė.

Arturas Dailidė
Arturas Dailidė
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jo, prieš naktį kilusį tragišką gaisrą „kažkas buvo padegta daugiabučio namo trečiajame ar ketvirtajame aukšte“ – tai nurodė čia gyvenantys žmonės.

Šiuos A. Dailidės ir jo gynėjo argumentus patikrinę LAT teisėjai konstatavo, kad nuteistasis yra teisus. Pasak teisėjų, ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja dar gruodžio 15 d. žinojo, kad A. Dailidei yra pasamdytas advokatas, kuris jau kitą dieną tyrimą kontroliuojančiai prokurorei pateikė orderį ir prašymą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga.

„Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai 2014 m. gruodžio 16 d. 20.20 val., dalyvaujant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtam advokatui, papildomai apklausinėjo A. Dailidę, o 21.45 val. atliko parodymų patikrinimą vietoje, – teismo teigimu, A. Dailidei galimai buvo daromas neteisėtas poveikis, nes jį pareigūnai vaišino gėrimais.

Pasak teisėjų, kadangi A. Dailidė tik vieną kartą ir tik ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, o vėliau šiuos parodymus paneigė, „byloje ypatingai svarbu kruopščiai patikrinti, ar šie duomenys, teismų pripažinti įrodymais, yra gauti teisėtu būdu ir yra leistini įrodymai nagrinėjamoje byloje“. Anot teismo, A. Dailidės byloje nenustatyta, kad valstybės gynėjas jam turėjo būti paskirtas prieš jo valią.

Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad žemesniųjų instancijų teismai apkaltinamajame nuosprendyje nurodė prieštaringas aplinkybes apie daugiabutyje kilusį gaisrą.

„Pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes, gaisras kilo namo šeštame aukšte, nors A. Dailidė buvo nurodęs, kad gaisrą padegdamas fotelį galimai sukėlė trečiame ar ketvirtame aukšte, o parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė trečią aukštą, – nurodė teismas. – Nebuvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti, ar tą pačią naktį nebuvo kilęs gaisras 3 ar 4 aukštuose, nes kai kurie byloje apklausti liudytojai tvirtino, kad jiems iš kaimynų ar gaisrininkų yra žinoma, kad naktį apie 2 val. trečiame ar ketvirtame aukšte taip pat buvo kilęs gaisras, bet gaisrininkai jį užgesino. Apsiribota tik motyvu, kad kiti gaisro židiniai nebuvo nustatyti.

Teismas konstatavo, jog gaisras kilo nuo A. Dailidės uždegto ir palikto smilkti fotelio, tačiau nuosprendyje nenurodyti jokie duomenys, išskyrus A. Dailidės parodymus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad fotelis iš tikro buvo, kad gaisras kilo būtent nuo padegto fotelio ir kad jis buvo toje vietoje, kur yra nustatytas gaisro židinys. Liudytojų parodymai dėl fotelio buvimo ir galimos jo stovėjimo vietos išsiskyrė. Kai kurie liudytojai teigė, jog joks fotelis nei trečiame, nei ketvirtame, nei šeštame aukšte nestovėjo. Kiti sakė, kad stovėjo kėdė, kiti – taburetė, o dar kiti parodė, kad fotelis stovėjo ne toje vietoje, kur buvo nustatytas gaisro židinys. Pagal specialistų išvadas ir ekspertų paaiškinimus, lieka neatmesta galimybė, jog gaisras kilo nuo elektros instaliacijoje kilusio trumpojo jungimo. Taip pat teismas tinkamai nepatikrino aplinkybės dėl galimo kilimėlio (ant kurio rasta degiojo skysčio) padegimo ir kitų galimų aplinkybių.“

Gaisras, pakeitęs gyvenimą

A. Dailidė buvo nuteistas ne tik dėl šešių žmonių nužudymo, bet ir didelės vertės svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu bei kitų nusikaltimų. Per tragišką gaisrą Žirmūnų daugiabutyje žuvo ir buvęs Seimo narys Petras Šakalinis, ir žinomi menininkai – nuo gimimo aklas Remigijus Audiejaitis ir Mantas Gimžauskas.

Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai apklausė daugiau kaip 50 nukentėjusiųjų ir virš 100 liudytojų. Jie pasakojo, kokius patyrė išgyvenimus per tragediją – pirmajame daugiabučio aukšte gyvenanti Vida Andriuškaitienė sakė, kad paryčiais pabudo nuo didelio katės klyksmo, o kai pažvelgė pro langą, pamatė, kaip nukrito žmogus. Moteris neslėpė, kad gaisrai daugiabutyje prasidėjo 2007 m. – buvo daug labai smulkių gaisrų, todėl ji, kaip ir kiti kaimynai, nuolat jautė įtampą, net svarstė butą parduoti.

Tuo metu kita namo gyventoja Zenona Elena Žilvytė sakė, kad kovo 11-osios rytą atsibudo apie 5 val. – per langą pamatė ugnies liepsnas, per sienas tekėjo vanduo. Moteris susirinko pagrindinius daiktus ir išėjo į lauką – čia sužinojo, kad yra žuvusiųjų.

Mano gyvenimas pasikeitė, aš iki šiol jaučiu dūmų kvapą“, – teisme kalbėjo moteris. – Aš ilgai galvojau, kas taip galėjo padaryti, juk tai buvo šventės, kovo 11-oji, man dabar žinoma, jog šeštame aukšte, kur vienas mūsų kaimynas kaupė šiukšles, buvo užpilta degaus skysčio ir prokuratūra tai pripažino.“

Kad daugiabutį galimai padegė A. Dailidė, paaiškėjo 2014 m., kai kilo dar vienas nedidelis gaisras – norėdami išsiaiškinti, kas padeginėja turtą, namo gyventojai įsirengė vaizdo kamerą, tačiau po gaisro manyta, kad ji sudegė, bet po kelių parų paaiškėjo, jog įrašą pavyko išsaugoti.

Peržiūrėję šį įrašą pareigūnai pamatė A. Dailidę, kuris padegė šiukšles pirmajame aukšte. Moteris taip pat nurodė, kad daugiabutis nuo 2007 iki 2014 m. degdavo du ar tris kartus per metus, tačiau kai buvo sulaikytas A. Dailidė, nekilo nė vienas gaisras. Padegtame daugiabutyje A. Dailidė gyveno – jis į sostinę atsikraustė iš Šakių rajono, kur, anot vietos gyventojų, esą taip pat galėjo padeginėti gyventojų namus, tačiau dėl to oficialiai nebuvo apkaltinas nusikaltimais.

Gaisras Žirmūnų g. daugiabutyje 2007 m. kovo 11 d.
Gaisras Žirmūnų g. daugiabutyje 2007 m. kovo 11 d.
© DELFI / Kiril Čachovskij

A. Dailidė taip pat buvo kaltinamas ir dėl to, kad sukėlė gaisrą tame pačiame Žirmūnų g. daugiabutyje 2014 m. gruodžio 4 d. vakarą, kai buvo padegti pirmajame aukšte prie vieno buto sudėti daiktai. Šį gaisrą spėta laiku užgesinti. Išsižadėjo savo žodžių

Tyčiniu nužudymu visuotinai pavojingu būdu bei padegimais įtariamas A. Dailidė buvo sulaikytas praėjus penkioms dienoms po gruodžio 4-ąją kilusio gaisro.

Ekspertai nenustatė, jog A. Dailidė yra linkęs į piromaniją.

A. Dailidė teisme neigė, kad padegė daugiabutį Žirmūnuose.

Pareigūnai įtarė, kad didžiulį gaisrą A. Dailidė daugiabutyje galėjo sukelti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Gaisras Žirmūnų daugiabutyje kilo 2007 m. kovo 11-osios naktį – viena namo avarinė laiptinė buvo užgriozdinta senais rakandais ir degė nuo trečio iki devinto aukšto. Kita avarinė laiptinė taip pat buvo užblokuota. Tik ją atblokavus buvo evakuoti gyventojai.

Šeštajame ir septintajame aukštuose avarinė laiptinė buvo visiškai užblokuota ir jos atlaisvinti nesugebėta – negalėdami išsigelbėti du namo gyventojai – 30 ir 25 metų vyrai iššoko iš šešto namo aukšto, abu jie mirė. Dar kiti trys namo gyventojai užduso dūmuose, o vienas vyras, apdegęs 90 proc. kūno, mirė ligoninėje.

Per šį gaisrą apdegė 6-9 aukštai ir juose esantys butai, o 54 butai lokalizuojant gaisrą buvo aplieti vandeniu, dėl to gyventojai ilgą laiką negalėjo grįžti į gyvenamąsias vietas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (20)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (190)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (21)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Lietuviai aplankė Čingischano tėvynę: nuolat žudęs, prievartavęs ir plėšęs kitas tautas, šiandien jis vis tiek garbinamas (81)

Mongolija savo didžiūnų išmintį šiandien gerbia kur kas labiau, nei jų užkariavimus. Šalyje...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (48)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...

„Nevėžio“ stratego apmaudas ir saviškių neatpažinęs Šaras: kai kurie nebūtų patekę net į dublerius (2)

Nuožmi kova iki paskutinių lemiamo ketvirčio sekundžių ir dramatiška Kauno „Žalgirio“...

Lietuvis per mėnesį uždirba 4 tūkst. eurų: jo išskirtinis talentas stebina pasaulį (77)

„Mes pradėjom nuo nekilnojamojo turto, o dabar jau esame gana gerai įsitvirtinę ir tarptautinio...

Marietje Schaake. Ar patikėsite „Facebook“ interneto kontrolę?

Praėjusių metų balandį, kai 34 technologijų kompanijos paskelbė dalyvaujančios...