N. Venckienė iš pareigų prašė atleisti nuo pirmadienio, todėl Dalia Grybauskaitė dekretą greičiausiai pasirašys tik pirmadienį – penktadienį šalies vadovė yra išvykusi į Briuselį.
Kad N. Venckienė iš pareigų būtų atleista savo noru, nepritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjai Artūras Drigotas ir Vaida Urmonaitė-Maculevičienė. Jos nuomone, pirmiausia turėjo būti užbaigti nagrinėti teisėjos drausminės atsakomybės klausimai.
Nuo šio klausimo nagrinėjimo nusišalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, ne kartą pažymėjęs, jog ji seniai nebegali dėvėti teisėjo mantijos.
„N. Venckienė savo pastarųjų kelių dienų pareiškimuose nurodo, kad viena iš priežasčių, dėl ko ji palieka teismų sistemą, yra dėl mano asmens – kad nekiltų jokių abejonių mano pozicija, aš nusišalinsiu“, – sakė jis.
Prieš pradedant svarstyti N. Venckienės atleidimo klausimą dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio sesuo buvo įspėta, kad nekeltų sumaišties.
„Taryboje vyksta tik konstruktyvios diskusijos, jeigu jūs bandysite bent kokiu būdu sukelti, kaip visur, savo elgesiu tam tikrą įtampą arba sumaištį, mes imsimės priemonių“, – N. Venckienę įspėjo G. Kryževičius.
Svarstant atleidimo iš pareigų klausimą jis posėdžių salėje nedalyvavo.
„Tai yra paprastas kreipimasis, jis niekuo nesiskiria nuo kitų – tiesiog gautas prašymas atleisti iš pareigų savo noru, prezidentė patenkino ir kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo“, – prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis nesureikšmino N. Venckienės atleidimo iš pareigų.
„Iš esmės, ką išdėsčiau savo pareiškime, viską palaikau ir prašau atleisti iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų“, – kreipdamasi į tarybos narius tepasakė N. Venckienė.
Pritarus N. Venckienės atleidimui iš pareigų, ji dėkojo prezidentei, kad buvo neatleista prieš metus.
„Jaučiuosi gerai, yra teisėjų, kurie liko mano draugai, atsimenu darbą, kai rašydavau teismo sprendimus šeštadieniais nuo ryto iki vakaro, palikusi savo mažą berniuką namuose, bet iš esmės džiaugiuosi – viskas baigta“, – sakė N. Venckienė.
Paklausta, koks likimas laukia jai iškeltų drausmės bylų, N. Venckienė teigė, jog jai tai nerūpi. „Gali dar porą iškelti“, – sakė į politiką nusprendusi pasukti teisininkė.
N. Venckienė mano, kad Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius norėjo tik „pasireklamuoti“, nusišalindamas nuo jos klausimo – atleidimo iš pareigų – svarstymo.
„Manau, kad tai tik reklama, pasirodyti... Jeigu jis drįsta viešai kalbėti, tai tegul jis drįsta ir spręsti mano likimą. Iš esmės manau, kad tai viešųjų ryšių akcija“, – sakė ji.
N. Venckienė nepanoro kalbėti, ar ateityje neketina siekti prezidentės posto.
„Nieko aš negalvoju, žurnaliste, tik galiu pasakyti – prezidentei esu dėkinga, kad manęs neatleido ir manau, ji vienintelė šioje sistemoje, korumpuotoje sistemoje, dar bando kažką daryti, – teigė N. Venckienė. – Tai vienintelis žmogus, kuris dar kažką bando keisti. Aš jai tikrai esu dėkinga, nes tą kartą tik jos dėka manęs nesuvalgė“.
Suskubusi pasitraukti N.Venckienė: nenoriu būti tokios sistemos dalimi
Prašymą atleisti iš pareigų N. Venckienė įteikė po Seimo sprendimo leisti ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prezidentei savo pareiškimą atsiuntusi teisėja pareiškė, kad „negali būti sistemos dalis, kuri netarnauja tiesai, žmogui ir Tėvynei“.
„Vykdydama tikrą teisingumą, aš stipriai nukentėjau. Būdama Kauno apygardos teismo teisėja ir turėdama teisinę neliečiamybę, buvau priversta išgyventi ištisą Lietuvos teisėsaugos institucijų sąmoningai surengtą žmogaus asmenybės pažeminimo, jo laisvių paniekinimo košmarą pradedant brutaliausiu prievartiniu pedofilijos liudininkės ir aukos – brolio dukros ,,paėmimu“, atplėšus ją nuo mano kaklo, jai ant galvos užmetus raudoną skudurą, bei smurtinį Lietuvos policininkų elgesį su manimi, kuomet man buvo laužomos rankos, siekiant sukelti didžiulį fizinį skausmą bei trauminį šoką“, – pareiškime atleisti iš darbo rašė N. Venckienė.
Ji taip pat pareiškė, kad „normaliame, civilizuotame pasaulyje su valstybei prisiekusiais teisėjais taip nesielgiama“.
„Jiems nelaužomos rankos, jiems nesukeliamas trauminis šokas, nedaužomi jų namų langai, nepjaunamos jų durys ir nespardomi kambario daiktai, nelaužomi vartai. Jie nešmeižiami šlykščiais prasimanymais žiniasklaidoje, jie nevadinami ,,politinio ir teisinio gyvenimo pūliniu“ aukščiausių teisinių institucijų pareigūnų, tiesiogiai atsakingų valstybėje už teisingumą, už žmogaus asmenybės gerbimą, už jo saugumą. Tokia teisinė sistema, kuri ne siekia teisingumo, o puola gniuždyti jo ieškančio, yra morališkai ir teisiškai žlugusi bei nusikalstama, ir privalu aiškiai tai įvardyti. Tokios sistemos dalimi daugiau būti aš nenoriu“, – rašė ji.
Prezidentė galėjo nesutikti su N. Venckienės prašymu atleisti iš pareigų savo noru, tačiau tokia teise nepasinaudojo, nors kiti teisėjai už gerokai švelnesnius prasižengimus net ir ne darbo metu buvo iš karto atleisti iš pareigų kaip pažeminę teisėjo vardą.