aA
Teismų sistema, kokią ją turime dabar, kūrėsi daugybę metų. Teisėjo mantija ir ženklas keitė savo formą, paskirtį, tačiau visuomet buvo neatskiriami teisėjo darbo atributai. Kaip atrodė Lietuvos teisėjai tarpukariu? Kodėl teisėjo mantija yra juodos spalvos? Kodėl Lietuvoje teisėjai nedėvi peruko?
© TEISMAI.LT

Ieškodamas atsakymo į šiuos klausimus, žurnalas TEISMAI.LT patyrinėjo teisėjo mantijos ir ženklo istoriją (1918 – 2018 m.), kuri, tenka pripažinti, istorinių tyrimų stokoja.

Tarpukario Lietuva: togos ir beretai

Šaliai 1918 m. išsivadavus iš Rusijos ir Vokietijos imperinių gniaužtų, skubiai reikėjo steigti nepriklausomos Lietuvos teismų sistemą. 1918 m. lapkričio 28 d. priimtas įstatymas, kuris numatė trijų pakopų bendrųjų teismų sistemą. Nors pačioje pradžioje teismų vadovams buvo sunku plėtoti teismo darbą ir teko sukti galvas, ne tik kokiose patalpose įsikurti, bet ir iš kur gauti įstatymų knygas, jas teisėjai neretai skolindavosi iš Advokatūros ar Teisingumo ministerijos, tai nesutrukdė apie sistemą galvoti kur kas plačiau. Siekiant vis labiau tobulinti ir plėtoti teismų sistemą, nebuvo pamiršti ir teisėjų aprangos reikalavimai.

Klausimas, kokią aprangą turės dėvėti teisėjas teismo posėdžiu metu, pirmą kartą buvo keliamas 1919 m. sausio 19 d. vykusiame bendrajame teismų susirinkime. O jau po 11 dienų – 1919 metų sausio 30 d. – teismas bendrajame susirinkime nutarė: „Apygardos Teismo posėdžiuose dalyvauti apsivilkus juodais žiuponais.“

Kaip rodo istoriniai šaltiniai, šis teismo nutarimas nebuvo griežtai vykdomas. Pasitaikydavo situacijų, kai teisėjai posėdžių metu dėvėdavo iš senosios savo tarnybos Rusijos imperijos teismuose parsivežtus siurtukus. Jeigu siurtuko neturėdavo, įprastai dėvėjo frenčą.

Praėjus penkeriems metams, 1924 m. ir vėl buvo grįžta prie teisėjo uniformos klausimo. O jau 1925 m. tuometinis teisingumo ministras Antanas Tumėnas visiems apygardos teismams ir Vyriausiajam Tribunolui išsiuntė togas.

Vyriausiasis Tribunolas ir Kauno apygardos teismas togų taip ir neužsivilko. Kauno apygardos teismas togų dėvėjimo klausimą svarstė atskirai 1925 m. balandžio 30 d. bendrajame teismų susirinkime. Tuomet susirinkime buvo nutarta, kad teisingumo ministras turi nustatyti taisykles, kurių reikėtų laikytis teismo posėdžiuose dėvint togą ir beretus. Taisyklėse turėjo būti apibrėžta, kada beretą reikia užsidėti ar nusiimti ir t. t. Teisingumo ministras suskubo reaguoti į prašymą ir jau 1925 m. birželio 8 d. išsiuntė raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pats teismas gali nusistatyti savo taisykles, kaip dėvėti togas ir beretas. Prie šio rašto buvo pridėtas Vokietijos teisingumo ministerijos 1879 m. liepos 12 d. pavyzdys, kuriuo vadovavosi Klaipėdos krašto teismai. Tačiau ši rekomendacija situacijos nepakeitė ir savo noru Kauno apygardos teismas togų vis dėlto neužsivilko.

Oficialiai teisėjai buvo įpareigoti dėvėti togas ir beretus 1928 m. rugsėjo 24 d. paskelbtu Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo pakeitimu.

Nepriklausomos Lietuvos Respublika: teisėjo mantija ir ženklas

Okupuotoje Lietuvoje 1940 – 1990 m., turimais duomenimis, teisėjai mantijų nedėvėjo.

Nors Lietuvos valstybingumo raida buvo nutraukta, Lietuvos teismų sistema, išgyvenusi sunkias bei skausmingas sovietinės okupacijos pasekmes, nepalūžo. Jau 1990 m. kovo 11 d. paskelbus aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ tą pačią dieną buvo priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindo įstatymo“. Šis įstatymas suformulavo pagrindinius teismų sistemos ir teisingumo įgyvendinimo principus. Pokyčiai vyko greitai.

Reikėjo sukurti ir teisėjų dėvimą atributiką. Pirmąją nepriklausomos Lietuvos mantiją kūrė Vilniaus modelių namų dailininkė, drabužių modeliuotoja Rima Karpavičienė. Pasak autorės, situacija diktavo greitą tempą. Pasirinkta siūti mantijas iš juodo vilnonio audinio, kurio buvo likę iš teisingumo ministerijos vidinių išteklių. Tiesa, pati dizainerė norėjo plonesnio audinio, bet reikėjo kurti iš to, kas buvo.

„Ilgai teko pakovoti, kad mantijoje liktų užsegimas nugaroje. Žiūrėdama, kaip filmuose atrodo kitų šalių teisėjai, pastebėjau, jog mantijos priekyje skleidžiasi – matosi spalvoti rūbai, o tai, mano suvokimu, menkino iškilmingumą. Be to, tokį užsegimo variantą rekomendavau, kad mantija ir po ja dėvimi teisėjo rūbai atrodytų tvarkingiau. Kurdama mantiją, taip pat patariau teisėjams dėvėti tik baltus marškinius ir purpurinį kaklaraištį“, – pasakojo autorė R. Karpavičienė.

Kartu su mantija turėjo būti nešiojamas ir teisėjo ženklas. Teisėjo ženklą kūrė mantijos autorės R. Karpavičienės vyras Romualdas Karpavičius. „Mums abiem šis ženklas nepaliko įspūdžio, susidūrėme su sudėtinga situacija, buvome pririšti prie gamintojo, ženklą gamino įmonė, įsikūrusi Šiauliuose, o viską derinti per atstumą buvo sudėtinga. Reikėjo sugalvoti gražią ir didelę grandinę, tiesa, mums gamintojas neturėjo ko pasiūlyti, tad pati atidaviau savo turimą papuošalą – grandinę, pagal kurią ir buvo sukurta grandinė ženklui“ , – prisiminimais dalinosi R. Karpavičienė.

Lietuvos Respublikos teismų teisėjų mantija ir ženklas kaip teismų teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai buvo nustatyti 1992 m. vasario 2 dieną – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtame Lietuvos Respublikos teismų įstatyme.

Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas buvo įpareigotas patvirtinti Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių etalonų – ženklo ir mantijos – aprašą ir pavyzdį.

Teismų įstatyme nustatyta, kad teismų teisėjų mantija ir ženklas yra teismų teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai. Taigi mantija ir ženklas reiškia teismų valdžios išskirtinumą – išskirtinę teisėjo veiklos svarbą, teisingumo vykdymą.

Teisėjo mantija ir ženklas po 2004 metų

Bėgant laikui teisėjo mantijas ir teisėjo ženklą reikėjo keisti dėl praktinių sumetimų – senosiose mantijose nepatogumų kėlė tai, kad jas reikėjo rengtis per galvą, buvo nepatogu užsegti ir atsegti užtrauktuką nugaroje ir pan. 2004 m. sukurtas naujas modelis, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teismų teisėjų mantijos aprašu.

Apraše nustatyta, kad mantija – juodo audinio, su juodo ir tamsiai raudono veliūro apdaila, siluetas – platėjantis. Priekyje – pusapvalė apykaklė iš juodo veliūro, su 5 cm pločio tamsiai raudono veliūro juostele. Nugaros dalyje apykaklė stačiakampio formos, su 5 cm pločio tamsiai raudono veliūro juostele. Rankovės – statytos, su keturiomis klostėmis, juodo veliūro atlankais, apsiūtais 5 cm pločio tamsiai raudono veliūro juostele, ir išimamais petukais. Priekyje – 12 cm pločio dalis, nusiūta aštuoniomis siūlėmis, detalę iš kraštų puošia juodo veliūro juostelės, paslėptas užsegimas su sagomis.

Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku dirbo Vytautas Greičius, kurio iniciatyva buvo surinkta nemažai reikalingos informacijos, norint grąžinti istorinę teisėjo mantijos ir ženklo vertę – konsultuotasi su istorikais, ekspertais ir dizaineriais.

Nutarta pakeisti ir senuosius teismų teisėjų ženklus, kurie neįtiko dėl estetinių sumetimų, neatspindėjo istorijos. Naujas ženklo etalonas buvo patvirtintas 2004 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, jame buvo nurodyta, kad naujasis teisėjo ženklas – istorinis teisėjų valdžios ženklas. Ženklas buvo padengtas oksiduotu sidabru, viršuje pavaizduotas teisingumo simbolis – kalavijas ir svarstyklės dekoratyvinės drapiruotės fone, apačioje – knyga ąžuolų lapų fone, viduryje – Vytis. Ženklo grandinė taip pat buvo modernizuota lakoniškesniais narelių siluetais ir reljefais, išlaikant artimą senajai stilistikai. Grandinėje buvo įmontuotos trys detalės su Gedimino stulpų ir saulės atvaizdu – dvi priekyje ir viena nugarinėje dalyje. Dabartinis teisėjų nešiojamas ženklas buvo sukurtas tarpukario Lietuvoje. Jo skulptorius Petras Rimša.

Teisėjo valdžios simboliai šiandien

2004 m. sukurta mantija ir ženklas dėvimi ir šiandien. 2017 m. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų mantijos apraše patvirtinti tik menki pokyčiai.

2017 metais prireikė detalesnio mantijos aprašymo. Pavyzdžiui, niekur nebuvo užfiksuotas mantijos ilgis. Dabartiniame Lietuvos Respublikos teismų teisėjų mantijos apraše yra užfiksuota, kad mantija turi būti siuvama iki vidurio blauzdų (į ilgąją pusę). Tvirtindama pakeitimus 2017 metais Teisėjų taryba pasirinko ryškesnį violetinės spalvos atspalvį.

Sąvokos:

Žiuponas – tarpukario Lietuvoje taip vadintas žiponas. Žiponas – vyriškas švarkas.

Siurtukas – ponų apranga, dvigubo užsegimo švarkas.

Frenčas – tarpukario Lietuvoje taip vadintas frenčius – kariško kirpimo švarkas. Su keturiomis didelėmis iš viršaus prisiūtomis kišenėmis, įimtas per liemenį, su diržu per nugarą.

Toga – laisvas viršutinis klostytas iškilmingas drabužis, dėvimas darbo metu teisėjų, advokatų, aukštųjų mokyklų profesorių, rektorių.

Ar žinojote, kad...

• Teisėjų, prokurorų ir advokatų vilkimos mantijos kildinamos iš kunigų bei vienuolių aprangos – abitų. Jos kuriamos taip, kad suteiktų solidumo ir keltų pagarbą. Pirmosios mantijos pasirodė XII a., o ypač plačiai paplito XVIII a. Nuo tada teisininkams vilkėti mantijas tapo tradicija.

• Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje) teisėjai kartu su mantija dėvi perukus. Lietuvoje perukų dėvėjimo tradicija nebuvo paplitusi, tačiau tarpukario Lietuvoje buvo dėvimi beretai.

• Pirmosios Lietuvos teismų teisėjų togos buvo juodos spalvos.

• Nėra užfiksuota, kodėl Lietuvoje pasirinkta juoda mantijos spalva. Manytina, jog tai atspindi išskirtinį lietuvių tautos santūrumą, be to, juoda spalva suteikia mantijai oficialumo ir iškilmingumo.

• 2004 m. sukurtame teisėjų mantijos modelyje atsirado raudonos spalvos apykaklės apvadas ir rankogalių apvadai.

• Dabartinis teisėjų nešiojamas ženklas buvo sukurtas tarpukario Lietuvoje. Jo skulptorius Petras Rimša.

• Teisėjus mantijomis ir ženklais aprūpina Nacionalinė teismų administracija.

2017 m. Lietuvos Respublikos teismų teisėjų mantijos aprašas

Juodas audinys. Nustatyta, kad mantija yra oficiali teisėjo apranga, pasiūta iš juodo kostiuminio audinio, su juodo ir tamsiai violetinio veliūro apdaila. Juodas kostiuminis audinys turi užtikrinti, kad mantija būtų ilgai dėvima, nesilamdytų, būtų tinkama nešioti tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Mantijos silutetas platėjantis.

Apykaklė. Mantijos apykaklė atverčiama. Priekyje – pusapvalė apykaklė iš juodos spalvos veliūro, su 5 cm pločio tamsiai violetinės spalvos veliūro juosta kraštuose. Nugaroje – apykaklė stačiakampio formos, su 5 cm pločio tamsiai violetinio veliūro juosta kraštuose. Apykaklės pečių linijoje įsiūti kabliukai teisėjo ženklui prilaikyti.

Rankovės. Mantijos rankovės – įstatytos su keturiomis klostėmis, po dvi nukreiptomis nuo centro į išorę. Rankovės apačioje atverčiamas rankogalis, apsiūtas 5 cm juodo veliūro juosta ties plaštaka ir 5 cm tamsiai violetinės spalvos veliūro juosta virš juodos juostos. Pečių linijoje, vidinėje pusėje, atsegami peteliai.

Užsegimas. Mantijos priekis užsegamas vidinėmis (paslėptomis) sagomis ir lipukine juosta viršuje.

Juostos. Priekyje – 12 cm pločio juodo kostiuminio audinio juosta, nusiūta aštuoniais 1mm pločio dekoratyviniais peltakiais, šios detalės kraštuose per visą mantijos ilgį prisiūtos dekoratyvinės 5 cm pločio juodo veliūro juostos. Mantijos priekyje ir nugaroje 9 cm gylio klostės nuo pečių linijos vertikaliai.

Kišenė. Dešinėje šoninėje mantijos siūlėje – vidinė (paslėpta) kišenė, kurioje yra anga, užsegama užtrauktuku.

Mantijos apačioje – 5 cm palanka.

Ilgis. Mantijos ilgis iki vidurio blauzdų. Rankovių ilgis iki plaštakų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pravieniškių mafija. Išskirtinė „kamorai“ vadovavusio Kauno „bachūro“ išpažintis (15)

Pravieniškių pataisos namuose įkalinti Kauno organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai...

„Ogmios miestas“ turės dvynį: Vilniuje išdygs milžiniškas išparduotuvių centras (118)

Po kelerių metų Vilniuje, prie vakarinio aplinkkelio, turėtų iškilti dar vienas prekybos ir...

Vladimiras Laučius. Lietuva, nekenčianti Lietuvos: kuo virto runkelių ir elito kova (693)

Trečias nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo savitu paradoksu: Lietuvoje mažėjo tikros...

Atgal į Didžiąją Britaniją besiveržianti ISIS nuotaka: nesigailiu papildyta (89)

2015-ųjų vasarį trys moksleivės iš Betnal Grino Londone Gatviko oro uoste įlipo į „ Turkish...

Jaunas mokytojas: ne kartą mokiniams sakiau, kad išvyksiu vaškuoti banglenčių į šiltus kraštus (12)

Daugiau nei prieš penkerius metus mokytojauti pradėjęs Alius Avičininkas svarsto, kad grįžti...

Nuo veido nubraukti 5 ar 10 metų galite ir be skalpelio medicinos kosmetologės verdiktas

Rūgštiniai pilingai – efektyvus ir laiko patikrintas būdas atnaujinti ir atjauninti odą, sako...

Naujausio tyrimo išvadose paskelbta – ar iš tiesų kavą gerti sveika? (19)

Taip, sveika . Tad negaiškite, įsipilkite į puodelį kvapnaus gėrimo, o po to dar kartą ir net...

Agnė Zinkevičiūtė: moterys dažnai net nesuvokia, kad tai jos atėmė iš vyro jėgą (11)

„Jei staiga praradote gyvenimo džiaugsmą, rodos, ir darbe, ir namuose visi jus vargina, pykdo,...

Atsakė, ar po „Brexit“ giminaičiams į Didžiąją Britaniją bus galima siųsti dešrą ir sūrį (4)

Iki oficialaus Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES likus vos mažiau nei dviem mėnesiams,...

Lietuvė su siaubu prisimena gimdymą Airijoje: Cezario operaciją darė nespėjus suveikti vaistams (137)

Šiandien mitybos specialistė, verslininkė Indrė Trusovė su šypsena prisimena savo gyvenimą...