Apie pagrindinius privataus kaltinimo instituto principus ir probleminius aspektus teisėjas O. Šibkovas kalbėjosi su advokatu Dariumi Sauliūnu radijo laidoje „Mano teisė“.

– Kas gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka ir tikėtis, kad teismas priims skundą bei pradės baudžiamąją bylą?

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato dvi kaltinimo rūšis – valstybinį, kai kaltinimą teisme palaiko prokuroras, ir privatų, kai kaltinimo funkciją vykdo pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja atskiras BPK XXX skyrius. Prokuroras privačius asmenis nukreipia į teismą  ne todėl, kad jis nenori pradėti ikiteisminį tyrimą, o griežtai taikant įstatymo reikalavimus ir privataus kaltinimo bylų reglamentavimo procesą. Prokuroras turi paaiškinti asmeniui, kad jis turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 

Veikos, kurios turi būti nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka yra išvardintos BPK 407 straipsnyje. Iš dažniausiai padaromų paminėčiau veikas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo arba fizinio skausmo sukėlimo, dėl šmeižimo ir įžeidimo, dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Taip pat į tokių nusikalstamų veikų sąrašą patenka privataus kaltinimo bylos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš neatsargumo, bylos dėl seksualinio priekabiavimo.

Privataus kaltinimo skundą gali paduoti asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, t. y. asmuo, kuris laiko save nukentėjusiuoju nuo kito asmens veikos, arba teisėtas asmens atstovas neveiksnumo dėl fizinės ar psichinės negalios atveju.

Reikėtų paminėti, kad privataus kaltinimo skundą gali paduoti tik fizinis asmuo ar jo atstovas, juridinis asmuo pagal BPK nustatytą reguliavimą negali būti pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese, atitinkamai juridinis asmuo neturi teisės paduoti privataus kaltinimo skundą. Juridinis asmuo savo pažeistus interesus gali ginti bendra tvarka, t. y. padavus skundą ikiteisminio tyrimo organui ar prokurorui.

– Kokie reikalavimai galioja rašant privataus kaltinimo skundą?

– Privataus kaltinimo skundas turi atitikti reikalavimus, kurie taikomi kaltinamajam aktui – skunde turi būti nurodytas teismas, kuriam paduodamas skundas, turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veiklos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Jei skundas bus parašytas pagal visus įstatymo reikalavimus, jis bus priimtas. |

Tokie reikalavimai privataus kaltinimo skundui taikomi dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo suvoktų, kokia nusikalstama veika kaltinamas, o teismas negaištų laiko renkant duomenis.

Jei matoma, kad skundo trūkumai nėra esminiai ir juos galima ištaisyti, teismas stengiasi nelikti pasyvus – aplinkybės, dėl kurių nukentėjusysis nepasisakė, aiškinamos nagrinėjant bylą teisme. Tuo atveju, jei skundas nėra surašytas tinkamai, teismas gali grąžinti skundą pareiškėjui, tačiau tai neatima iš pareiškėjo teisės, ištaisius skundo trūkumus, paduoti skundą pakartotinai.

– Lietuvoje daugėja anoniminio šmeižto internete. Ar įmanoma įrodyti tokio pobūdžio nusikaltimą privataus kaltinimo tvarka, jei kaltininkas nėra aiškus? 

– 2003 metais, įsigaliojus Baudžiamojo proceso kodeksui, BPK 409 straipsnis, kuris reglamentuoja atvejus, kada į baudžiamąją bylą turi įstoti prokuroras, visiškai nereglamentavo tų atvejų, kada nusikaltimą padaręs asmuo nėra žinomas. Dėl to kilo labai daug problemų, pavyzdžiui, kai asmuo yra nukentėjęs nuo turto sugadinimo. Įsivaizduokite atvejį – išėję į kiemą, randate sudaužytą automobilį, nežinote, kas tai padarė, į policiją kreiptis negalite, nes tai privataus kaltinimo byla, o teismas negali pradėti nagrinėti, kadangi toks asmuo nėra nustatytas. Kodekso straipsnis šioje dalyje buvo pakeistas ir dabar BPK 409 straipsnyje atsirado nuostata, kad tais atvejais, kada nusikaltimą padaręs arba įtariama padaręs asmuo nėra žinomas, ikiteisminį tyrimą pradeda prokuroras.

Pagal teismų ir prokuratūros taikomą praktiką, esant šmeižtui internete ikiteisminio tyrimo bylas pradeda prokurorai. Šiuo metu komentarų ir neigiamų nuomonių išsakymo mastai yra tokie dideli, kad prokurorai fiziškai negali išstudijuoti visų atvejų. Todėl jei asmuo mano esąs įžeistas internete, jis turi galimybę pats informuoti prokurorą apie šmeižtą ir prokuroras spręs, ar yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Asmuo gali naudotis valstybės suteikta valstybinio kaltinimo pagalba.

– Pakalbėkime apie atvejį, kai asmuo yra kaltinamasis, teismas suorganizuoja taikinamąjį posėdį. Koks tai posėdis? Ar jis rezultatyvus?

– Privataus kaltinimo procesas yra savotiškas tarpinis procesas tarp baudžiamojo proceso ir civilinio proceso. Pagal baudžiamojo proceso taisykles, nukentėjusysis (ar jo teisėtas atstovas) ir asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiklą, iki teisiamojo posėdžio gali susitaikyti taikinamojo posėdžio metu. Teismo vaidmuo šioje stadijoje yra sutaikyti asmenis, imtis žingsnių, kad nebūtų pradėtas baudžiamasis procesas, kad asmuo, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įvertinęs visas aplinkybes, turėtų galimybę nebūti nuteistas, susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu, atlyginti jam padarytą žalą be teismo.

Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad žmonės labai daug kartų apmąsto, ar kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl paprastai, kai asmuo ryžtasi privataus kaltinimo skundo padavimui, taikinamojo posėdžio metu taikytis jis nebenori. Asmuo siekia, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas, kad galima nusikalstama veika būtų įvertinta teismo.

Dažniausiai taikinamieji posėdžiai turi rezultatą tais atvejais, kai privataus kaltinimo skundą padavė šeimos narys prieš kitą artimą asmenį. Tačiau dabar, įsigaliojus įstatymui dėl smurto artimoje aplinkoje, tokių privataus kaltinimo skundų pasitaiko vis rečiau.

– Kokias įžvelgtumėte galimybes patobulinti šį institutą?

– 2006 metais sausio mėnesį Konstitucinis teismas priėmė nutarimą dėl paklausimo apie privataus kaltinimo procesą, ar jis atitinka Konstituciją. Iki šiandien teisėjai kelia klausimą dėl privataus kaltinimo proceso netobulumo. Visų pirma, privataus kaltinimo skundas pasiekia teismą, praėjus kažkuriam laiko tarpui po įtariamos nusikalstamos veikos. Taikinamojo posėdžio procedūra, teismo posėdžio paskyrimas užima mėnesį laiko. Dar reikia paminėti, kad iki taikinamojo posėdžio pradžios ir jo pabaigos teisėjas neturi daryti jokių veiksmų tiriant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, o tai reiškia, kad visos galimybės surinkti įrodymus, apžiūrint įvykio vietą ar naudojantis kitomis BPK suteikiamomis priemonėmis yra prarandamos, todėl jau seniai yra kalbama apie galimybę šią procedūrą galbūt sutvarkyti kitaip.

Pagal dabartinę praktiką – policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą pagal iškvietimą ir nustatę, kad padarytas nusikaltimas, kuris turi būti nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka (pavyzdžiui, vienas asmuo nukentėjo nuo kito asmens smūgio), iš karto, nerenkant jokių įrodymų, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai priveda prie to, kad galimybė rinkti įrodymus yra prarandama.

Mano manymu, gali egzistuoti toks procesas: iš pradžių turėtų būti atliekami pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai ir tiktai išaiškinus visas aplinkybes bei nustačius, kad tai tikrai privataus kaltinimo straipsnis, policininkai nutraukia procesą ir išaiškina nukentėjusiajam teisę bei galimybę kreiptis į teismą. Į teismą derėtų kreiptis tik užfiksavus įrodymus.