Didžiausias rekordininkas – vienas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas, leistiną greitį viršijęs net 40 km/val. greičiu – esant leistinam 80 km/val. greičiui važiavo net 120 km/val. greičiu.
Teisinį neliečiamumą turinčių teisėjų policija negali bausti, tačiau apie padarytus pažeidimus jie privalo informuoti Temidės tarnų nusižengimus tiriančius etikos sargus. Komisijai vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas A.Driukas pripažįsta, kad kai kuriems teisėjams atsakomybės pavyksta išvengti dėl policijos pareigūnų netinkamai įformintų dokumentų.
„Konstatavę eismo įvykio aplinkybes pareigūnai turėtų priimti nutarimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną ir visą surinktą medžiagą perduoti komisijai“, - DELFI sakė A.Driukas.
Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai pareigūnai šį terminą „pramiega“.
„Eismo priežiūros tarnybos vadovų paprašėme parengti rekomendacijas pareigūnams kaip tinkamai įforminti teisėjų pažeidimus“, - A.Driuko teigimu, rekomendacijas gavę policininkai jau beveik nedaro klaidų. Anksčiau dažnai pasitaikydavo tokių atvejų, kai komisijai atsiųstuose dokumentuose net nenurodoma, kokį konkrečiai administracinį teisės pažeidimą įvykdė teisėjas.
Kai kurie teisėjai mano, kad dėl smulkių KET pažeidimų jie neturėtų būti svarstomi Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje. „Už padarytą pažeidimą kaip eilinis pilietis sumokėčiau baudą ir tuo viskas pasibaigtų“, - sakė vienas pavardės nenorėjęs minėti teisėjas.
Tačiau su tuo nesutinka A.Driukas. „Teisėjams yra keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl manau, kad apie jų padarytus pažeidimus turėtų žinoti visuomenė“, - sakė komisijos pirmininkas.
Jis taip pat pabrėžė, kad mažesniuose miesteliuose pasitaiko atvejų, kai policija daro teisėjams spaudimą ir pradeda juos dirbtinai bausti. Be to, ne visada teisėjai yra kalti dėl padaryto pažeidimo – jie taip pat turi teisę ginčyti sprendimą.
Šiemet griežčiausia nuobauda buvo skirta Kauno apygardos teismo teisėjui Jonui Furmanavičiui. Po vieno vakarėlio jis buvo sulaikytas neblaivus (2,57 promilės) prie automobilio vairo – už šį pažeidimą Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui buvo iškelta drausmės byla ir skirtas griežtas papeikimas.