aA
Joks asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, jeigu jo nepadarė arba – nesurinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti. Tokia įstatymuose esanti nuostata turėtų būti puikiai žinoma prokurorams, tačiau, deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai teisėsaugos pareigūnai nutaria vykdyti „savo teisingumą“. Be įrodymų, grįstą tik savo subjektyvia nuomone.
Olegas Malinovskis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Suformuluotas kaltinimas turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais, jų turi būti tiek, kad nekeltų abejonių nei vienu nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimu“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje studentas Olegas Malinovskis iš Šalčininkų dar vasarį apylinkės teisme buvo išteisintas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – plėšimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Išteisintas, nes baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja Ugnė Gailiūnienė net suabejojo, ar 21 metų O. Malinovskis galėjo būti patrauktas atsakomybėn – neatmestina versija, jog nusikaltimus, kuriais jis buvo kaltinamas, padarė visai kiti asmenys, kurių ikiteisminio tyrimo institucijos net nebandė nustatyti.

Daugybę prokuroro padarytų klaidų įvardijusi teisėja O. Malinovskį išteisino, tačiau su tokiu nuosprendžiu nesutiko sukritikuota prokuratūra ir nukentėjusysis, pateikę apeliacinius skundus. Juos išnagrinėję trys Vilniaus apygardos teismo teisėjai ne tik paliko galioti anksčiau priimtą išteisinamąjį nuosprendį, bet ir prokurorus pamokė, kaip reikia dirbti – į teismo dokumentą surašė tai, ką turi žinoti bet kuris teisininkas.

„Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo skundai yra pilni įrodymais neparemtų teiginių ir prielaidų, ko kaltinančioji pusė negali daryti, tiek prokuratūros, tiek nukentėjusiojo skundai yra bandymas sukelti abejones pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tačiau kaltinančioji pusė privalo ne kelti abejones, o neabejotinai įrodyti inkriminuotas aplinkybes, – pažymėjo teisėjai. – Kaltinimas pasirėmė tik nukentėjusiojo nepatikimais parodymais, specialisto išvada ir iš konteksto išimtais pokalbiais įrašuose. (...) Teismas nenagrinėja prielaidų, kaip buvo priverstas daryti šioje byloje atsakydamas į prokuroro ir nukentėjusiojo skundų argumentus.

Tai nekyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos teismo funkcijos vykdyti teisingumą.

Prokuroro darbas yra surinkti tiek įrodymų ir tokios vertės, kad neliktų abejonės dėl kaltinamojo atliktų veiksmų ir jų vertinimo kaip nusikalstamų, įrodymais paneigti kaltinamojo keliamas versijas.
Kaltinamasis baudžiamajame procese gali kelti prielaidas, o prokuroras turi būti aktyvus ir turi pareigą jas paneigti. Prokuroras turi paneigti kaltinamojo keliamas prielaidas ne kitomis jo prielaidomis ar bendro pobūdžio nieko nereiškiančiais įvertinimais, tokiais kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar nepadėjimas išaiškinti nusikaltimo, o BPK tvarka surinktais įrodymais. Prokuratūros pozicija turi būti ne tiesiog įtikinama, o nepaneigiama.“

Alenas Piesliakas, Virginija Liudvinavičienė, Nijolė Žimkienė
Alenas Piesliakas, Virginija Liudvinavičienė, Nijolė Žimkienė
© DELFI montažas

Apie istoriją, į kurią pakliuvo į Vilnių iš Šalčininkų studijuoti atvykęs ir laisvalaikiu taksi pavežėju dirbęs O. Malinovskis, DELFI jau rašė – vaikinas praėjus kelioms dienoms po įvykio buvo apkaltintas, kad sumušė ir apiplėšė po išgertuvių į namus važiavusį ir už paslaugas atsiskaityti atsisakiusį taksi klientą.

Individualia veikla užsiimantis keleivis policijai nurodė, kad jį galbūt apiplėšė taksi vairuotojas, tačiau šis dievagojasi, kad su nusikaltimu niekaip nesusijęs – jeigu keleivis ir buvo sumuštas bei apiplėštas, tai tik tuomet, kai jis po konflikto, padedant kitam taksistui, buvo išlaipintas iš automobilio.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko net trys tyrėjai, tačiau nė vienas jų iki šiol taip ir nesugebėjo apžiūrėti įvykio vietos. O ir nukentėjusysis net tiksliai nesugebėjo nurodyti, kur buvo sužalotas ir apiplėštas.

„Aš, kaip žmogaus teisių gynėjas, puikiai suprantu ir nukentėjusįjį, kuriam buvo padaryta žala, ir kaltinamąjį, kuriam dėl pateiktų kaltinimų gresia laisvės atėmimo bausmė, tačiau tvirtai galiu pasakyti, kad prokurorai visas kilusias abejones ir uždelstą tyrimą bando įvilkti į teisinį rūbą, taip nukentėjusiajam parodydami, kad valstybė juo rūpinasi“, – dar prieš paskelbiant nuosprendį sakė O. Malinovskį gynęs advokatas Laurynas Pakštaitis.

Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Gaudentas Balčiūnas laikėsi kitokios pozicijos ir niekada kaltės nepripažinusį O. Malinovskį net siūlė nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

„Niekada nemaniau, kad pateksiu į tokią situaciją – dabar net nežinau, kaip gintis, nes esu apkaltintas tuo, ko nepadariau ir gyvenime nepadaryčiau“, – dar tuomet, kai byla buvo nagrinėjama teisme, sakė taksi pavežėju dirbęs O. Malinovskis.

Advokatas: nėra jokios atsakomybės, nori apkaltina vieną, nori – kitą

Kol vyko ikiteisminis tyrimas vaikinas net nesisamdė advokato – o kam, jeigu nieko nepadarei ir esi nekaltas? Šiandien dėl to vaikinas gailisi – be reikalo buvo per daug patiklus, per daug pasitikėjo ikiteisminį tyrimą atlikusiais policijos tyrėjais. Tik tada, kai byla buvo perduota į teismą, jis suprato, kuo viskas gresia ir puolė ieškoti advokato. Jį sutikęs ginti advokatas L. Pakštaitis iš karto net nepatikėjo tuo, ką jam pasakoja klientas.

„Pareigūnai net nebandė aiškintis aplinkybių ir nuėjo lengviausiu keliu – juk prokurorams labai lengva rašyti kaltinimus, nes dėl to jiems nėra jokios atsakomybės, nori apkaltina vieną, nori – kitą“, – sakė L. Pakštaitis.

Ir advokato žodžiuose yra nemalonios tiesos – pareigūnai įtarimus dėl sunkaus nusikaltimo buvo pareiškę ir O. Malinovskio kolegai Povilui Jablonskiui. Tam, kuris, kaip ir kiti taksi automobilių vairuotojai, išvydęs kolegos paspaustą pavojaus signalą, skubėjo į pagalbą savo kolegai ir į įvykio vietą atvyko pirmasis. Tiesa, vėliau įtarimai buvo panaikinti, nes nepadaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje buvo teigiama, kad pavežėju dirbantis O. Malinovskis naktį iš 2017 m. sausio 13 į 14 d. Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. esančioje degalinėje „Alauša“, klientui, kurį vežė keliolika kilometrų, esą grasino, o po to panaudojo fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą.

O po to, anot prokurorų, kai nukentėjusysis negalėjo priešintis, O. Malinovskis iš jo rankinės pagrobė 2 tūkst. eurų.

Kaltinimai tikrai sunkūs – plėšimas ir sveikatos sutrikdymas, tuo labiau, kad nukentėjusiajam vyrui buvo sulaužyta nosis.

Bet O. Malinovskis kategoriškai nuo tyrimo pradžios neigė, kad padarė bent kokį nusikaltimą, tariamo smurto net neužfiksavo degalinėje įrengtos vaizdo kameros, pagaliau nukentėjusysis apie prarastus pinigus ir sumušimą policijai pranešė tik praėjus trims dienoms po įvykio. Ir tikino, kad dalies įvykių neprisimena – tepamena, kad buvo atvežtas iki degalinės, po to nieko nepamena, o atsigavo prie parduotuvės, kur netoli gyvena.

Šiandien aišku, kad tarp vairuotojo ir taksi keleivio buvo kilęs konfliktas – girtas keleivis atsisakė sumokėti už suteiktas transporto paslaugas. Ir ne tik nemokėjo, bet vairuotoją dar ir išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais.

Advokatas Laurynas Pakštaitis ir Olegas Malinovskis
Advokatas Laurynas Pakštaitis ir Olegas Malinovskis
© DELFI / Domantas Pipas

Paaiškėjo, kad tą vakarą į namus iš vakarėlio, vykusio draugo garaže, taksi važiavęs keleivis Mantas Dirsė buvo girtas.

Atsisakė atsiskaityti už kelionę

„Jis net nesiorientavo aplinkoje, mūsų, taksistų, terminais kalbant, buvo visiškai girtutėlis“, – net neslėpė O. Malinovskis.

Jo teigimu, visos kelionės metu keleivis bandė įgrūsti 10 Eur, nes esą tiek jis visada moka taksi, tačiau vairuotojas siūlė neskubėti – susimokės, kai atvažiuos.

O kai atvažiavo, kilo konfliktas – keleivis turėjo sumokėti šiek tiek daugiau, tačiau atsisakė – ėmė reikšti pretenzijas, kad visiškai nieko nemokės, nes suma yra per didelė: visą laiką mokėdavo ne daugiau kaip 10 Eur.

„Aš jam sakiau, kad susimokėkite už kelionę, bet jis darkėsi, sakė, aš dar pagalvosiu, ar mokėti – sakė, imk čyriką, daugiau nebeduodu, pradėjo ginčytis, tarp mūsų įvyko apsižodžiavimas, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, todėl aš paspaudžiau SOS mygtuką, – neslėpsiu, išsigandau, juk jį atvežiau į namus, kurie buvo vos ne miške “, – pasakojo O. Malinovskis.

Kadangi keleivis nesumokėjo už kelionę, vairuotojas užvedė variklį ir su automobiliu važiavo iki artimiausios apšviestos vietos. Tai buvo degalinė.

„Mums visada per mokymus sakydavo, kad kilus kritinei situacijai nieko nelaukę paspauskite pagalbos signalą ir važiuokite iki pirmos apšviestos vietos“, – sakė O. Malinovskis.

SOS signalas, kurį savo automobilyje esančioje planšetėje paspaudė vairuotojas, iš karto suveikė kitiems tą vakarą Vilniuje dirbusiems taksistams – jie yra sutarę, kad, jeigu tik gali, vyksta į pagalbą savo kolegai.

Taip buvo ir šįkart – ne vienas taksistų ekipažas pajudėjo į Grigiškes, tačiau pirmasis į degalinės aikštelę atvyko P. Jablonskis. O vienas taksistas, kurio tyrėjai net neapklausė, net pateko į avariją.

„Pamačiau, kaip iššoko lentelė su pranešimu, kad vairuotojui reikalinga pagalba – buvo parašytas Olego vardas, jo telefono numeris, – teisme pasakojo P. Jablonskis. – Žinojau, kad jis SOS signalo tikrai dėl nesumokėto euro ar dviejų nespaudžia. Pagalvojau, kad galėjo kažkas rimto nutikti, todėl dideliu greičiu važiavau į vietą, kurią rodė kompiuteris.“

Policijos tyrėja net nebandė tirti, ką matė taksistas

Vyras sakė, kad taksistai yra priversti saugotis nuo agresyviai nusiteikusių keleivių, prieš kelerius metus vienas vairuotojas net buvo įkalintas ir vežiojamas automobilio bagažinėje, todėl visada išvydę pagalbos signalą skuba padėti kolegai.

„Kai atvažiavau į degalinę, Olego klausiau, kas nutiko, jis buvo suirzęs, sakė, štai, keleivis nenori mokėti už kelionę, – pasakojo P. Jablonskis. – Priėjau prie keleivio ir, kaip visada tokiose situacijose, gražiai jam paaiškinau, kad tai – mūsų duona, nemokėdami atimate pinigėlius. O jam buvo tas pats – jis mane pasiuntė į visas keturias puses. Neslėpsiu, jis buvo girtutėlis. Tada keleivis ėmė reikalauti kvito, kol Olegas jį rašė, jis kažką burbėdamas ant automobilio panelės numetė 10 eurų. Olegas tada išlipo iš automobilio ir keleivį paėmęs už pečių ištempė iš automobilio ir pasodino ant bordiūro.“

Čia keleivis ir buvo paliktas – vairuotojai išvažiavo, nes nenorėjo turėti reikalų su problemišku keleiviu. Tiesa, iš karto į Vilniaus pusę negalėjo važiuoti, nes apsisukimas greitkelyje yra tik pavažiavus kelis kilometrus į Kauno pusę.

P. Jablonskis prisiminė, kad apsisukęs neskubėdamas važiavo į Vilniaus pusę ir pro automobilio langą pasižiūrėjo, ką veikia paliktas keleivis. Tačiau jis jau nebuvo vienas – ką tik į degalinės teritoriją buvo įvažiavęs kitas automobilis, iš jo buvo išlipę trys ar keturi vyrai.

„Daugiau nieko nemačiau, nuvažiavau, maniau, kad tuo viskas ir baigėsi“, – sakė liudytojas. Jis tai buvo nurodęs ir policijos tyrėjai, kuri tai patvirtino teisme. Tik nepaaiškino, kodėl to nenurodė apklausos protokole.

Advokatas Laurynas Pakštaitis ir Olegas Malinovskis
Advokatas Laurynas Pakštaitis ir Olegas Malinovskis
© DELFI / Domantas Pipas

„Kodėl aš keleivį išmečiau iš automobilio? – net neklaustas klausimą uždavė pats O. Malinovskis. – Mūsų darbe visko pasitaiko, būna, kad net tave bando smaugti, nesinori su tokiais žmonėmis turėti reikalų. O tada buvo savaitgalio naktis, buvo daug darbo, man buvo paprasčiau jį išmesti nei kviesti policiją – kartą turėjau reikalų, kai atsisakė didelę sumą mokėti, iškviečiau pareigūnus, kurių teko laukti dvi valandas, o kai keleivį nuvežė į komisariatą, jis pasakė, kad sumokės už kelionę. Bet aš praradau dvi valandas – per tiek laiko galėjau priimti ne vieną užsakymą ir užsidirbti pinigų. Juk tai mano pagrindinis pragyvenimo šaltinis.“

Iš policijos – neįtikėtini pranešimai

Kitą dieną po šio įvykio į taksi bendrovę paskambinęs keleivis M. Dirsė paprašė jį į Grigiškes atvežusio vairuotojo telefono numerio. „Jis sakė, kad buvo sumuštas ir nori su vairuotoju asmeniškai susitarti“, – apie tolesnius įvykius pasakojo O. Malinovskis.

O dar po trijų dienų kreipėsi į policiją ir pareiškė, kad buvo ne tik sumuštas, bet ir iš jo rankinės dingo 2 tūkst. Eur – juos esą galėjo pagrobti tik taksi vairuotojas.

M. Dirsė taip pat skundėsi, kad neteko mobiliojo ryšio telefono. Vėliau jis buvo surastas – degalinėje operatoriumi dirbęs vyras teigė, kad aparatą už 100 Eur nusipirko iš maždaug 35 m. amžiaus vyro.

Policijos tyrėja, atlikusi ikiteismimį tyrimą, nutarė, kad telefoną iš keleivio galėjo pagrobti P. Jablonskis. Ir dėl to kolegai į pagalbą skubėjusiam vairuotojui pareiškė įtarimus. Tik vėliau, po trijų mėnesių, juos panaikino – suprato, kad suklydo.

Tačiau O. Malinovskio nepaliko ramybėje – esą jis ne tik sumušė, bet ir apiplėšė keleivį. O įrodymai – teismo medicinos eksperto teiginiai, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas ir paties kaltinamojo pateikti garso įrašai iš automobilio. Mat taksi automobiliuose įjungus SOS signalą iš karto įsijungia garso įrašymo technika ir visus pokalbius fiksuoja.

Šių įrašų buvo dvylika, tačiau policijoje prie bylos tyrėja nusprendė prijungti tik du. O viename pasakytais O. Malinovskio žodžiais net grindžia pateiktus kaltinimus – esą vairuotojas grasino keleiviui fiziniu smurtu.

„Tu neįsivaizduoji, kas bus po dešimt penkiolikos minučių, neužmiršk, mes toli nuo Vilniaus, čia nėra nei kamerų, nieko, manęs 10 eurų neišgelbės“, – O. Malinovskio žodžius kaltinamajame akte cituoja prokurorai.

Mano, kad nusikaltimą suplanavo

Tiriant šį nusikaltimą policijos pareigūnai išties įdėjo daug pastangų – praėjus keturiems mėnesiams po nusikaltimo jie nutarė slapta pasiklausyti O. Malinovskio ir jam į pagalbą atskubėjusio P. Jablonskio pokalbių telefonu. O kai išgirdo, kad šie kalba apie įvykį ir net svarsto, ką kalbėti policijoje, nutarė, jog tai jau tikrai kaltės įrodymas.

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras G. Balčiūnas baigiant nagrinėti bylą sakė, kad O. Malinovskis turėjo išankstinę tyčią apiplėšti keleivį.

Pasak prokuroro, tarp taksi vairuotojo ir keleivio konfliktas kilo vos dėl kelių centų – esą keleivis nesutiko mokėti 10 eurų ir 4 arba 5 centų arba 10 eurų ir 40 arba 50 centų, o daugiau kaip 12 Eur suma susidarė gerokai vėliau, kai keleivis jau buvo nuvežtas prie degalinės.

„Tada keleivis norėjo sumokėti, bet gavo smūgį į veidą, o kai atsigavo, ėjo namo ir pasigedo 2 tūkst. Eur, kuriuos išvakarėse buvo paėmęs iš banko“, – sakė prokuroras.

Jo teigimu, po smūgio vairuotojas prarado sąmonę, tačiau atsimena, jog smūgį į kairę veido pusę jam sudavė taksistas. Tai patvirtino ir teismo medicinos ekspertas, nurodęs, kad keleiviui buvo smogta į kairę pusę, galimai esant sėdėjimo pozoje.

Valstybinis kaltintojas įsitikinęs, kad po suduoto smūgio keleiviui buvo atimta galimybė priešintis. „Kaltinamasis teigia, kad keleivį vežė į artimiausią šviesią vietą – degalinę, tačiau kaip žinome, keleivis buvo girtas ir neagresyvus“, – sakė G. Balčiūnas.

Jis taip pat pažymėjo, kad O. Malinovskis siekė sutrukdyti ikiteisminiam tyrimui, kai su savo kolega P. Jablonskiu telefonu derino pozicijas, o pastarasis esą teisme net sukūrė istoriją, jog važiuodamas iš įvykio vietos prie nukentėjusiojo matė kitus asmenis.

Tokia valstybinio kaltintojo kalba pribloškė taksi pavežėją ginantį advokatą – tai, ką kalba prokuroras, esą yra netiesa. Ir čia pat jis surado P. Jablonskio dar ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis per apklausą nurodė matęs prie nukentėjusiojo esančius kitus asmenis.

„Valstybinis kaltintojas daugybę aplinkybių interpretuoja priešingai nei yra užfiksuota – juk juodu ant balto dar ikiteisminio tyrimo metu buvo parašyta, bet dabar aiškina, kad tik teisme sukūrė tokią versiją, – kalbėjo L. Pakštaitis. – Šioje byloje tik nukentėjusiojo parodymai yra vienintelis dalykas, parodantis, kad tą naktį kažkas buvo. Daugiau – nieko.“

Anot advokato, nukentėjusysis teigia, kad taksi automobilyje jam buvo suduotas smūgis. Lyg bokso ringe.

„Buvo nokautas – sąmonės nepraradau, bet net blaivus asmuo po nokauto gali pusę valandos nieko neatsiminti“, – nukentėjusiojo žodžius citavo advokatas.

Kam reikėjo į pagalbą kviestis kolegas?

Pinigų, kuriuos laikė rankinėje, netekęs M. Dirsė teigė, kad nieko po smūgio nepamena, o atsigavo vėliau prie parduotuvės. Kas pagrobė pinigus, keleivis nežino, tačiau spėjo, kad vairuotojas. „Po to, kai sudavė smūgį“, – teigė jis.

Tačiau L. Pakštaitis abejoja tokiu nukentėjusiojo pasakojimu – esą vyras dėl girtumo nieko nepamena, todėl dabar nuoširdžiai klysta. „Kam reikėjo vežti nukentėjusįjį į šviesią vietą ir ten apiplėšti, juk buvo galima ramiai pinigus ištraukti, kai šis važiuodamas buvo užsnūdęs, kam spausti SOS signalą ir į pagalbą kviesti kolegas?“ – klausė advokatas.

Anot jo, net iš slapta fiksuotų telefoninių pokalbių yra aišku, kad vairuotojas neapiplėšė keleivio – vieno pokalbio metu O. Malinovskis su P. Jablonskiu net svarstė galimybę susitikti su nukentėjusiuoju ir slapta įrašyti pokalbį, nes jie buvo įsitikinę, kad M. Dirsė su savimi pinigų neturėjo.

„Jeigu būtų turėjęs, būtų iš karto susimokėjęs už kelionę“, – sakė O. Malinovskis.

Jo advokatui užkliuvo ir tai, kad keleivis didelę pinigų sumą bankomate buvo išsigryninęs dar dieną, tačiau su automobiliu grįžęs į namus jų nepaliko, o vežėsi į išgertuves su draugais viename Karoliniškių mikrorajono garaže, nes taip esą saugiau.

„Žinoma, man vienodai, kaip nukentėjusysis elgiasi su savo pinigai, bet juk taksi automobilyje jis isšsisukinėjo dėl kelių centų ar eurų, o rankinėje turėjo 2 tūkst. Eur – neįtikėtina, bet pati rankinė ir piniginė iš jo nedingo“, – pabrėžė L. Pakštaitis.

Teisėja nepagailėjo kritikos: remtasi tik nukentėjusiojo pasakojimu

Joks asmuo negali būti nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė – sena lyg gyvenimas taisyklė buvo pritaikyta ir šioje byloje. Kaip pažymėjo išteisinamąjį nuosprendį priėmusi teisėja U. Gailiūnienė, šioje byloje „vienintelis tiesioginis duomuo yra paties nukentėjusiojo pasakojimas“, tačiau ir šis pasakojimas kaskart skyrėsi.

„Nukentėjusysis paaiškino paties smūgio nematęs ir nejutęs – jis teigia, kad prarado sąmonę, o tai, anot jo, reiškia, kad buvo suduotas smūgis“, – teisėja pažymėjo, kad tą naktį nukentėjusysis apie keturias valandas vartojo alkoholinius gėrimus, kai įsėdo į taksi jo „galva buvo apsisukusi“, vyras negalėjo gerai atsiminti kelionės, o „Alaušos“ degalinę, kurioje esą buvo apiplėštas, „atsimena lyg pro miglą“.

„Teismui kyla abejonių, ar nukentėjusysis gerai atsimena įvykio aplinkybes, ypač tarpą tarp konflikto taksi automobilyje ir jo atsipeikėjimo prie parduotuvėlės, ir ar šis neatsiminimas buvo įtakotas kaltinamojo galimai suduoto smūgio, ar buvo įtakotas nukentėjusiojo neblaivumo, o vėliau galimai ir kitų asmenų panaudoto smurto – teismo nuomone, iš nukentėjusiojo teiginio, kad jis taksi automobilyje prarado sąmonę, daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent vairuotojas jam sudavė smūgį, jeigu to nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, negalima“, – nurodė teisėja.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė
Teisėja Ugnė Gailiūnienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad apie tai, jog buvo apiplėštas, nukentėjusysis po paros pranešė taksi bendrovės administracijai, nurodydamas, kad buvo sumuštas, dingo telefonas ir pinigai, minėjo šaliką ir kepurę. Pinigų sumos vyras nenurodė, o tai, anot teismo, keista aplinkybė, nes 2 tūkst. Eur suma yra reikšminga, tačiau labiau buvo akcentuojamas vos 150 Eur kainuojantis telefonas ir šalikas su kepure, kurių kaina dar mažesnė.

Suabejojo, ar turėjo tiek pinigų

Be to, nukentėjusysis buvo nenuoseklus kalbėdamas ir apie sumušimą – ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti jo parodymai skyrėsi. O dar labiau suabejota, ar tikrai vyras turėjo tiek pinigų, kiek nurodė.

„Dėl plėšimo teismui apskritai kilo abejonių, ar byloje surinktų duomenų pakanka teigti, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika, – nurodė teismas. – Byloje yra duomenų, kad įvykio dieną nukentėjusysis išsigrynino 2 tūkst. Eur. Po to jis grįžo namo ir iš ten vyko susitikti su draugais, pinigus teigė vežęsis su savimi. Tačiau teismui kilo abejonių, ar tikrai nukentėjusysis turėjo su savimi šiuos pinigus. Teismo neįtikina paaiškinimas, kad pinigus su savimi vežiotis saugiau, nei palikti namuose, kur yra jo sutuoktinė ir vaikas. Nukentėjusysis žinojo, kad vyksta vartoti alkoholinių gėrimų, ir daugiau niekur tą vakarą vykti jis neketino. Pinigai tam vakarui jam nebuvo reikalingi, jie buvo skirti ne jo asmeniniams poreikiams, o verslo reikalams, atsiskaityti su klientais, tačiau tą jis ketino daryti tik praėjus savaitgaliui (pas draugus vyko penktadienį, o atsiskaityti nurodė ketinęs pirmadienį).“

Pasak teismo, vis dėlto, jeigu nukentėjusysis ir turėjo tokią sumą, tačiau „kyla abejonė, ar šie pinigai buvo pagrobti plėšimo būdu“ – nuosprendyje nurodoma, kad iš M. Dirsės dingęs telefonas buvo rastas pas degalinės darbuotoją, kurį jam po kelių dienų pardavė nepažįstamas vyras, teigęs, jog aparatą rado.

„Jeigu nukentėjusysis galėjo pamesti telefoną, lygiai taip pat jis galėjo pamesti ir pinigus, kuriuos teigia su savimi turėjęs“, – pabrėžė teisėja.

Daug dėmesio išteisinamajame nuosprendyje teismas skyrė ir taksi automobilyje bei pareigūnų vėliau slapta įrašytiems pokalbiams – teismo nuomone, akivaizdu, kad grasindamas nukentėjusiajam vairuotojas tenorėjo, jog šis susimokėtų už kelionę.

„Jeigu O. Malinovskis būtų norėjęs išsakyti grasinimą, jis būtų tai daręs ne SOS signalo metu, kai daromas pokalbio įrašas ir jį girdi visi taksi vairuotojai, o jeigu būtų ketinęs įgyvendinti šį grasinimą, nebūtų nukentėjusiojo vežęs ten, kur juos gali bet kas pamatyti“, – pabrėžė teismas.

O slapta darytuose telefoniniuose pokalbiuose O. Malinovskis visada stebėjosi, iš kur pas klientą atsirado 2 tūkst. Eur, taip pat piktinosi, kad jį apkaltinęs keleivis nori iš jo pralobti, nors niekas jo neapiplėšė ir nemušė. Be to, užfiksuota, kad sulaukęs pirmojo skambučio iš policijos dėl galimai įvykdyto nusikaltimo studentas pamanė, kad tai pokštas, o vėliau net norėjo susitikti su nukentėjusiuoju ir slapta įrašyti šio prisipažinimą, kaip viskas buvo iš tiesų.

Olegas Malinovskis ir advokatas Laurynas Pakštaitis
Olegas Malinovskis ir advokatas Laurynas Pakštaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Akivaizdu, kad, jeigu O. Malinovskis būtų padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jam nebūtų jokio tikslo susitiksu su nukentėjusiuoju ir įrašinėti jų pokalbius“, – nuosprendyje nurodė teisėja U. Gailiūnienė.

O kodėl parduotuvėje sumokame visą sumą?

Kad apylinkės teismo teisėja labai išsamiai išanalizavo byloje surinktus duomenis, patvirtino bylą apeliacine tvarka išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai Virginija Liudvinavičienė, Nijolė Žimkienė ir Alenas Piesliakas.

Anot jų, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek visus kartu, atskleidė jų tarpusavio ryšį ir padarė motyvuotas išvadas.

„Kaltinimas tiek ruošdamas bylą teismui, tiek rašydamas apeliacinį skundą įrodymus vertino selektyviai, iš konteksto išimdamas kaltinimą pagrindžiančius įrodymus ir nutylėdamas kaltinimui nepalankias aplinkybes bei gynybos keliamus klausimus jų nepaneigiant, – pabrėžė teismas. – Apeliantas neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik išteisintojo gynybine versija. Pirmosios instancijos teismas labai motyvuotai ir kvalifikuotai įvertino visus įrodymus bei priimdamas sprendimą vadovavosi ir garso įrašais, kurie yra objektyvūs įrodymai, nes fiksuoja įvykius nepriklausomai nuo subjektyvaus žmogaus supratimo, atminties ir apsvaigimo.“

Pasak teisėjų, prokuratūra laikėsi pozicijos, kad O. Malinovskį galima nuteisti ir neįrodžius, jog jis taksi važiavusį keleivį sumušė ir apiplėšė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad išteisintojo O. Malinovskio veiksmai nuvežant nukentėjusįjį į nuošalią vietą dėl atsisakymo mokėti keletą centų, nebuvo būdingi ir įprasti ne tik pačiam O. Malinovskiui, bet ir kitiems taksi vairuotojams.

„Kolegija visiškai sutinka, kad toks elgesys bet kokiam taksi vairuotojui nėra būdingas, nes keleiviams nėra įprasta nesumokėti už paslaugą ar įžeidinėti taksi vairuotoją, – nurodė teismas.- Absoliučioje daugumoje atvejų taksi vairuotojui suteikus paslaugą klientas už ją sumoka ir tik klientui atsisakius sumokėti kyla konfliktai. Šiuo atveju taip ir buvo, M. Dirsė atsisakė sumokėti visą paslaugos kainą, dėl to kilus ginčui O. Malinovskis nuvažiavo į labiau apšviestą, daugiau žmonių lankomą ir jam saugesnę vietą. Ir šioje vietoje nėra svarbu, kad M. Dirsė atsisakė mokėti 4-5 centus. Paslaugos kaina buvo 10 eurų ir 4 ar 5 centai, ir visą ją jis turėjo sumokėti.

Neteisėtai elgėsi ne O. Malinovskis, pareikalavęs sumokėti visą kainą, o M. Dirsė, nesumokėjęs visos sumos. Juk nuėjęs į maisto prekių parduotuvę nukentėjusysis nesako kasininkei, kad 4 ar penkių centų jis nemokės, niekam net nekyla tokių minčių.

Išties, naudojantis taksi paslauga yra įprasta sumokėti lygią sumą eurais, nemokant centų, tačiau tokia praktika taikoma tik kai taksi vairuotojas ir keleivis dėl to sutinka. Šiuo atveju O. Malinovskiui nesutikus, kad M. Dirsė nemokėtų centų, pastarasis turėjo sumokėti visą kainą, nepriklausomai nuo to, kiek jis anksčiau mokėjo už tokią pat kelionę.“

Todėl, anot teismo, savo motyvais prokuratūra visiškai apverčia situaciją teisingai pasielgusio O. Malinovskio veiksmus parodydama kaip neadekvačius ir nelogiškus, o neteisingai pasielgusio M. Dirsės kaip teisingus.

„Atsižvelgiant į nukentėjusiojo neblaivumą ir tai, kad dalies savo elgesio jis neatsimena, yra tikimybė, kad jis galėjo pinigus pamesti, tačiau kaltinimo kontekste reikia tik nustatyti, ar O. Malinovskis pinigus pagrobė, o tokių duomenų nėra“, – nurodė teismas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Silicio slėnis šoka tango su despotais (16)

Silicio slėnio technologijų milžinės tradiciškai atranda išmintingų būdų, kaip kurti...

Kolegijos Kryme direktorė apie kruviną išpuolį: žudė visus iš eilės Peskovas: įtariama teroro akto versija (279)

Rusijos okupuotame Kryme , Kerčės politechnikos kolegijoje nugriaudėjo sprogimas.

Žuvusios manekenės Didžiūnaitytės tragedija sujaudino žinomas moteris: jų klausimai – itin nepatogūs (11)

Praėjusių metų tragiškai žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės istorija iki šiol nėra...

Šimašiui – netikėti kaltinimai: kilo klausimų dėl rinkimų kampanijos skaidrumo Šimašius: tai visiškas absurdas (33)

Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje...

IT specialistas: prieš Lietuvą gali būti ruošiama labai rimta ataka

„Internete nieko nebūna nemokamo“, – sako Ramūnas Liubertas. Jis – informacinių...

Klimatologai – apie anomalijas Lietuvoje: žiemą laukia šilumos bangos, o Vėlinės bus labai šaltos (48)

Šiuo metu mus džiugina bobų vasara. O kokie gi orai laukia likusį rudenį, kokia bus žiema? Pasak...

Rusijos „erelio“ vadybininkas išvadino McGregorą prostitute, UFC bosas neigia kalbas apie revanšą (9)

Po milžiniško susidomėjimo sulaukusios skandalingos UFC dvikovos tarp Chabibo Nurmagomedovo ir...

Pasisemkite idėjų iš parodos: kokios tendencijos ryškėja lietuvių interjeruose (3)

Lietuviams svarbu, kad jų namai būtų vieninteliai ir nepakartojami. Todėl interjerui jie skiria...

Liudvikas Andriulis. Piktas monstras, gąsdinantis Skvernelį (224)

Su siaubu žiūrėdamas vakarykštį Skvernelio pasisakymo apie visuomenės teisę žinoti įrašą,...

Dėl remontuojamoje gatvėje sproginėjančių padangų kaltina pačius vairuotojus (30)

Neseniai prasidėjęs Laisvės prospekto atkarpos nuo Architektų g. viaduko iki Oslo gatvės...