Rašte, išsiųstame ministerijai, rašoma, kad sprendimų vykdymo instrukcija neatitinka Civilinio proceso kodekso, todėl NVO atstovai siūlo patikslinti sprendimų vykdymo instrukciją taip, kad joje būtų pakoreguota „grynųjų pinigų sumos“ sąvoka ir skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į pinigų sumą, kuri neviršija vienos minimalios mėnesinės algos.

„Remdamiesi ilgamete darbo patirtimi NVO atstovai atsakingai teigia, jog šis neatitikimas suformavo netinkamą skolų išieškojimo praktiką, stipriai apsunkinančią socialiai pažeidžiamų žmonių integraciją į visuomenę, o siūlomi pakeitimai padėtų šiems žmonėms lengviau integruotis į visuomenę bei darbo rinką“, - rašoma pranešime spaudai.

„Teikiant pagalbą labiausiai pažeistiems asmenims, tenka susidurti su skaudžia skolininkų realybe, kai skolos siekia kelis, keliolika ar keliasdešimt tūkstančių litų. Dažnai skolos našta tampa nepakeliama, įvairios konkrečios aplinkybės sumažina galimybes ją grąžinti. Dėl to reikia iš naujo pergalvoti skolų išieškojimo tvarką, kad skolingas asmuo gebėtų išlikti aktyvus visuomenės narys, kuris pamažu grąžintų įsiskolinimą. Šiuo metu veikianti sistema už borto palieka vis daugiau Lietuvos žmonių, prieštarauja žmogaus orumo ir visuotinio teisingumo dėsniui. Kartu ieškokime naujų sprendimų šiai situacijai keisti“, - sakė „Caritas“ generalinė direktorė Janina Kukauskienė.

Tuo metu viešosios įstaigos TARP vadovė Lina Šarkaitė įsitikinusi, kad jei žmogus turėtų neliečiamą, saugią minimalios mėnesinės algos sumą, iš kurios išieškojimas nebūtų vykdomas, tai stipriai pakeistų situaciją: darytų ženklią įtaką socialinio paribio žmonių motyvacijai ieškoti darbo, dalyvauti ir konkuruoti darbo rinkoje, užsidirbti pragyvenimui ir mokėti skolas.

Anot jos, apie 90 proc. teistų asmenų turi įsiskolinimus – Kalėjimų departamento pateiktoje 2013 m. ataskaitoje yra teigiama, kad bendra ieškinių suma sudarė beveik 74,5 mln. litų.