aA
Teisingumo ministras siūlo daugiau nei perpus mažinti notarų paslaugų įkainius. Galbūt sutapimas, bet tai padaryti nekilnojamuoju turtu prekiaujantys verslininkai pasiūlė rinkoje įsivyravus štiliui. Teisingumo ministro Petro Baguškos noras apkarpyti notarų pajamas kilo pirmadienį, po susitikimo su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovais.
Litai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
P.Baguškos įsitikinimu, notarai negalėtų už savo paslaugas imti daugiau kaip 20 tūkstančių litų už vieną sandorį. Šiuo metu už patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį notarams leidžiama taikyti 0,2-0,5 procento įkainį nuo sandorio vertės, bet ne daugiau kaip 50 tūkstančių litų.

„Mūsų netenkina notarų paslaugų apskaičiavimo principai, nes įkainiai skaičiuojami nuo nekilnojamojo turto vertės, – „Kauno dienai“ sakė korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis. – Kartais susidaro nelogiškai didelė suma.“

Pasak jo, Teisingumo ministerijoje kelis mėnesius dirbo specialistų grupė, kuri rekomenduoja už vieną sandorį taikyti ne didesnį kaip 15 tūkstančių litų atlygį notarams.

Pripažino verslo interesą

K.Kristinaitis pripažino, kad peržiūrėti notarų paslaugų įkainius Vyriausybės prašė verslo atstovai. „Kreipėsi ne tik nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, bet ir bankai bei kitos verslo struktūros“, – tikino „Matininkų“ vadovas.

Išnagrinėti, ko prašo verslininkai, Teisingumo ministerija įpareigojo auditorius. „Po jų išvadų paaiškės, kokia bus notarų paslaugų skaičiavimo tvarka ir dydžiai“, – teigė P.Baguška.

Ministro žodžiais, išsiaiškinti notarų paslaugų dydžius Teisingumo ministeriją įpareigojo premjeras. „Svarstydama notarų paslaugų įkainių dydžius ministerija neturi absoliučiai jokio intereso ir neatstovauja jokioms verslo grupėms“, - įtikinėjo P.Baguška.

Lobistai – projektų plėtotojai

K.Kristinaitis pripažino, kad dėl notarų ir „Registrų centro“ įkainių labiausiai sukruto nekilnojamojo turto vystytojai.

„Negrįžtamai praėjo laikai, kai nekilnojamojo turto kainos kilo dideliais šuoliais, o notarų ir „Registrų centro“ paslaugas iš esmės apmokėdavo verslo struktūros, – sakė K.Kristinaitis. – Todėl dabar reikia ieškoti resursų ir padėti galą kvailiojimams, atsiradusius valstybės institucijoms patvirtintinus nepagrįstus notarų ir „Registrų centro“ įkainius.“

„Matininkų“ vadovo žodžiais, „dabar kainos nebekyla ir verslas neturi iš ko sutaupyti“.

„Gal ir projektų plėtotojai ir turėtų iš ko sutaupyti, bet tai pirmiausia turėtų padaryti valstybė“, – įsitikinęs K.Kristinaitis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociaciją narės yra „Eika“, „Ober-Haus“, „YIT Kausta Būstas“, „Hanner“, „Ranga IV investicijos“ ir dar apie pusšimtis bendrovių.

Parduoda trečdaliu mažiau

Užsiminęs, kad Vyriausybė gali daryti įtaką nekilnojamojo turto rinkoje, sprogdindama kainų burbulus ir mažindama infliaciją, korporacijos „Matininkai“ vadovas K.Kristinaitis neatsakė į klausimą, ar šiuo metu NT burbulas jau yra sprogęs.

„Negaliu pasakyti sprogo ar nesprogo, bet kainos stabilizavosi ir rinkoje įsivyravo laukimo nuotaikos“, – šypsojosi K.Kristinaitis.

2007 metų gruodį „Registrų centras“ užregistravo 8656 individualių namų ir butų pirkimo-pardavimo sandorius. Tai maždaug 30 procentų mažiau nei 2006 metų gruodį.

Laukia audito išvadų

Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukoševičiūtė nekomentavo, ar notarų atlygiai už sandorių tvirtinimą nėra per dideli. „Notarams, stambiesiems verslininkams ir paprastiems piliečiams komentuoti bus lengviau tada, kai bus atliktas visų notarinių paslaugų finansinis auditas“, – sakė D.Lukaševičiūtė.

Lietuvos notarų rūmų prezidentė akcentavo, kad notarų paslaugų dydžius mėginama mažinti ketvirtą kartą. Du kartus tai buvo padaryta pernai, kartą – 2006 metų pabaigoje.

Notarai pabrėžia, kad 83 procentais atvejų notarų atlygis už darbą neviršija 50 litų, o 79 procentais – 3 litų.

D.Lukaševičiūtės žodžiais, „bet kokius įkainių keitimus notarai gali vertinti tik pagal pagrįstus ekonominius skaičiavimus, o tokių nei pastaraisiais kartais, nei dar anksčiau Lietuvos notarų rūmams pateikta nebuvo.“

„Kauno dienoje“ taip pat skaitykite:

Žvejams kitų nelaimės nerūpi

Vaikus stebės kameros

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Karbauskis – apie tai, kad nėra įtakingas, bet turi slaptą kozirį rinkimams (9)

„Valstiečiai“ ateinantiems Seimo rinkimams yra paruošę slaptą kozirį, kuris nebūtinai matyti...

Prie Smiltynės perkėlos dar neregėtos eilės: akis bado apsukrių „gudručių“ elgesys (88)

Ekspreso Nida-Klaipėda vairuotojas, sustabdęs autobusą automobilių eilės, nusidriekusios pusantro...

Mažeika pateikė daugiau detalių, kas ir kiek mokės už automobilius (366)

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais...

Vibrio bakterija pareikalavo aukų: po maudynių Baltijos jūroje mirė moteris perspėja dėl rizikos grupių (60)

Medikai jau kurį laiką kalba apie Vibrio bakterijas, kurios dauginasi esant pakankamai šiltai...

Ar Prezidentas turėtų nieko neslėpti? (30)

Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turto deklaracija už 2018 metus visuomenės nepasieks, nes taip...

Atviru laišku Blattas atskleidė sergantis sunkia liga (10)

Pirėjo „Olympiakos“ klubo, kuriam ateinantį sezoną atstovaus Mindaugas Kuzminskas , strategas...

Kruviname „Ilovaisko katile“ – tik Rusijos kariuomenės turėta ginkluotė (210)

2014 m. netoli Donecko vykusiame Ilovaisko mūšyje prorusiškų separatistų pusėje dalyvavo tankai...

Akiai nepatraukli daržovė – tikras sveikatos šaltinis: mitybos ekspertai išvardijo naudą jūsų organizmui

Nors vizualiai burokėlis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne itin patrauklus, tačiau ši...

Chemikalas, kuris JAV pripažintas sukeliantis vėžį, Lietuvoje laisvai parduodamas ir naudojamas (101)

Per pasaulį ritasi protestų ir teismų banga dėl piktžolėms naikinti skirto preparato „ Roundap...