Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą, kurios prašo pritarimo dėl V. Volskienės skyrimo LVAT teisėja. Šį klausimą taryba svarstys penktadienį.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančią teisėją geriausiai buvo įvertinusi ir Teisėjų atrankos komisija. Laisvos LVAT teisėjo kėdės taip pat siekė teisėjai Arūnas Kaminskas, Violeta Balčytienė ir Zita Smirnovienė.

Pasak prezidentės patarėjo Ernesto Rimšelio, šiuo metu yra dar viena laisva LVAT teisėjo kėdė, į kurią pretendavo penki mokslininkai. Tarp jų – ir neseniai generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas pradėjęs eiti Andrius Nevera.

Tiesa, kas iš kandidatų užims teisėjo vietą, kol kas dar neaišku. „Prezidentė dar nėra priėmusi sprendimo“, – teigė E. Rimšelis.

Tuo tarpu V. Volskienė, kurią D. Grybauskaitė siūlo perkelti į LVAT, prieš porą metų siekė dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau Seimas jos kandidatūrai nepritarė.

Prieš V. Volskienės skyrimą pasisakę Seimo nariai priminė jai bylą, susijusią su daug žalos valstybei ir piliečiams padariusio koncerno EBSW veikla. 2007 metais Seimo laikinoji tyrimo komisija EBSW veiklai ištirti konstatavo, kad teisėja V. Volskienė savo sprendimu greičiausiai pažeidė procesines normas, reglamentuojančias tokių bylų nagrinėjimą.

Seimui nusprendus nepritarti V. Volskienės skyrimui, Teisėjų taryba ir Lietuvos teisėjų asociacija viešai pareiškė, kad politikai teisingumo vykdytojams daro spaudimą. Pasak teisėjų, niekas neturi teisės reikalauti, jog jie atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, nes už kišimąsi į jų veiklą gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Vilniaus apygardos teismo teisėja V.Volskienė Seimo komisijai įtarimą sukėlė, nes nesustabdė EBSW priklausiusios ir indėlius iš gyventojų rinkusios Kauno holdingo kompanijos (KHK) likvidatorės bendrovės „Valeksa“ ir koncernui artimos įmonės „Blagė“ sandorio. Juo „Valeksa“ už maždaug tūkstantį litų perleido „Blagei“ ieškinio teises dėl 54 mln. litų – šias KHK lėšas iššvaistę buvo įtariami 4 EBSW aukšti darbuotojai, jų turtas buvo areštuotas. Vėliau „Blagė“ šio ieškinio atsisakė, turto areštas buvo panaikintas ir dėl to nukentėjo KHK indėlininkai.

„Tačiau ši nutartis liko neįvykdyta. Jokių duomenų apie realiai surastą šių asmenų ir areštuotą turtą į civilinę bylą nepateikė nei teismo antstoliai, nei bankroto administratorius", - yra sakiusi teisėja.

V. Volskienę buvo siūloma traukti drausminėn atsakomybėn, tačiau buvo konstatuota, kad jos veiksmai buvo „susiję su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje“. Jeigu už priimtą sprendimą teisėja būtų baudžiama, tai prieštarautų teismo nepriklausomumo principui.

1965-aisiais gimusi V. Volskienė yra dirbusi Švenčionių rajono prokuratūroje vyriausiojo prokuroro padėjėja, Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja, nuo 1998-ųjų dirba Vilniaus apygardos teismo teisėja. Jos darbo rezultatai Vilniaus apygardos teisme – vieni geriausių.