Bet nustatyti, ar kitąmet keturiasdešimtmetį švęsianti moteris iš tikrųjų vaiko susilaukė nuo ką tik šešiasdešimtmetį paminėjusio tėvo, nėra taip paprasta – būtinas abiejų į kaltinimų jūrą įmestų tėvų (arba ne) sutikimas atlikti genetinius tyrimus. Tačiau šie kategoriškai atsisako atlikti DNR tyrimą, o teismas jų niekaip negali priversti.
„O kodėl turėčiau sutikti – aš žinau, kas mano anūkės tėvas“, – atkerta kaltinimų dėl kraujomaišos sulaukęs lietuvaitės tėvas.
Tuo metu Vokietijos piliečiams teisme atstovaujantis advokatas Darius Katauskas sako, kad jeigu lietuvaitė ir jos tėvas sutiktų atlikti genetinius tyrimus, visos kilusios abejonės būtų išsklaidytos.
„Kai ji tik sulaukia šio klausimo, visada išsisukinėja nuo atsakymo, bet niekada nesako, jog dukrą pagimdė ne nuo savo tėvo, – sakė advokatas. – Pasakyk, kad ne jis tėvas, bet – ne, į klausimą neatsako. O juk Vokietijos teisme, kai šis klausimas buvo svarstomas, ji tai buvo puse lūpų užsiminusi, nors posėdžio protokole tebuvo nurodyta, kad tai buvo labai negraži istorija ir tėvas šiaip ar taip jai yra miręs.“
Tapo nėščia „iš nieko“
Apie tai, kad sutuoktinė gali būti susilaukusi dukros nuo savo tėvo, Vokietijos pilietis sužinojo tik prieš keletą metų, kai jo tėvas apsilankė Lietuvoje – nuvykęs iš kaimą, kuriame gyveno lietuvaitės tėvas, iš žmonių išgirdo neįtikėtinų pasakojimų. Apie tai, kad jo marti susilaukė dukros nuo tėvo, esą netiesiogiai patvirtino ir kai kurie giminaičiai, tačiau į detales nesileido.
Vis dėlto, kaip nurodė vokietis, kaimo žmonės be užuolankų aiškino, kad lietuvės tėvas buvęs „šeimos tironas, despotas, smurtautojas, žiaurus žmogus, vertęs visus dirbti be gailesčio“.
Tokios kalbos gali būti ir nepagrįstos, nes šeimos galva kitiems galėjo neįtikti tik dėl to, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vyras buvo vienas pirmųjų ūkininkų šalyje – augino ir pardavinėjo braškes.
Didžiuliame ūkyje dirbo visi šeimos nariai – kaimo gyventojai sako, kad labai griežtai auklėjama jauna mergina neturėjo draugų, buvo uždara, jos gyvenimas buvo tapęs rutina: mokykla – namai – darbas ūkyje.
„Todėl kaip iš giedro dangaus prieš dvidešimt metų atskriejo žinia, kad tuo metu dvyliktoje klasėje besimokiusi mergina yra nėščia, – kalbėjo vokietis. – Tai nutiko prieš pat egzaminus, visiems buvo „šokas“, nes ji tapo nėščia „iš nieko“. O paskui ir gimė vaikas, nors niekas niekada nebuvo matęs jos su jokiu berniuku. Bent taip kalbėjo visas kaimas – aišku, ji akivaizdžiai dirbtinai ir nenatūraliai vienam kitam gyventojui buvo užsiminusi, kad draugavo su vienu berniuku, tačiau tai buvo taip netikroviška, jog ja niekas nepatikėjo – niekas ir niekada jos su niekuo nematė.“
Kūdikio gimimas gerokai pakeitė šeimos gyvenimą – nepraėjus nė metams kaimo apkalbų objektu tapusio ūkininko žmona paliko savo vyrą – susikrovė daiktus ir išvažiavo gyventi į Vokietiją. Moteris kartu norėjo išsivežti ir duką su anūke, tačiau ši liko su tėvu ir netrukus persikraustė į už poros šimtų kilometrų esantį miestelį. Čia kūrė naują gyvenimą – augino ne tik braškes, bet ir užsiėmė augalininkyste ir gyvulininkyste.
Bet jaunoji motina su savo dukra Lietuvoje gyveno neilgai – lietuvaitė po 8 metų pasekė motinos pėdomis ir taip pat emigravo į Vokietiją. Čia netrukus ji internetu susipažino su dabartiniu vyru. Į jo namus jauna moteris persikraustė gyventi su savo dukra, o netrukus ir ištekėjo.
„Aš nuo pat pažinties pradžios labai dažnai klausdavau, kas yra šio vaiko tėvas, tačiau ji išsisukdavo nuo tiesaus atsakymo, – nurodė vokietis. – Dažniausiai ji man sakydavo, kad Lietuvoje atsitiko kažkas bjauraus ir ji nenori man apie tai pasakoti, arba – kad jis miręs, arba – kad žuvo per avariją vairuodamas motociklą. Tačiau kartą mergaitė mano motinai prasitarė, kad jos tėtis yra gyvas, bet kas jis, nepasakė.“
Lietuvaitę vedęs vokietis sako, kad žmonos dukros neįdukrino, tačiau ją priėmė kaip savo šeimos narę. Jis tikina, kad labai rūpinosi mergaite, nes nuo gimimo buvo sutrikęs jos vystymąsis, o intelekto koeficientas – žemas.
„Mergaitė prastai girdi ir nešioja klausos aparatą, bet žmona man sakė, kad dukra Lietuvoje sirgo ir buvo gydoma antibiotikais, todėl ir sutriko klausa“, – vyro teigimu, gyventi į Vokietiją persikrausčiusiai mergaitei esą taip ir nepavyko integruotis į bendruomenę, jau būdama paauglė ji buvo nusiteikusi ne tik prieš jį, patėvį, bet ir bendraklasius bei mokytojus.
Ne pinigai svarbiausia
Vokietis teigė, kad su lietuvaite jau nebegyvena dvejus metus, nes ši esą jį paliko ir išsikraustė gyventi pas kitą vyrą. „Prieš tai buvau pastebėjęs, kad žmona nesirūpina vaikais, dieną, o kartais ir naktimis dingsta iš namų – vėliau paaiškėjo, kad ji su kitu vyru susipažino internetu, su juo susitikinėjo“, – nurodė jis.
Kad sutuoktinė esą yra neištikima, jis tvirtina sužinojęs iš savo kompiuteryje išlikusių žmonos susirašinėjimų su vyru, kuris gyveno kitame mieste, beveik už 100 km.
Prasidėjus skyrybų procesui teismas leido tėvui ir seneliams matytis su vaikais, tačiau po vieno incidento Vokietijos teismas pakeitė sprendimą ir tėvui bei seneliams net buvo uždrausta artintis prie vaikų.
Vokietijos piliečio advokatas sako, kad įvyko nesusipratimas – kartą tėvas pavėlavo laiku grąžinti savo sūnų, o motinai pasiskundus pareigūnams tai buvo traktuota kaip vaiko pagrobimas. „Į šiuos dalykus Vokietijoje žiūrima labai griežtai“, – pažymėjo D. Katauskas.
Kadangi nei tėvas, nei seneliai jau daugiau kaip metus nematė vaikų, jie sumąstė kitą būdą, kaip motiną priversti leisti matytis su mažamečiais – nutarė ją paduoti į teismą ir išsireikalauti pinigų už tai, kad išlaikė šios dukrą.
„Iš tikrųjų ne pinigai čia svarbiausia, – sako advokatas. – Vokietis nori matytis su savo vaikais, bet jam yra uždrausta, todėl pateikdamas ieškinį teisme jis bent taip bando spręsti iškilusią problemą. Ar pasirinktas teisingas kelias, čia jau kitas klausimas, bet aš jiems ne kartą sakiau, kad geriausia būtų, jeigu jie susėstų prie vieno stalo ir išsiaiškintų visus reikalus, sudarytų grafiką, kada gali matytis su vaikais. Tėvų negalima pakeisti, tėvai yra tokie, kokie yra.“
Vaikų tėvas buvo kreipęsis ir į Vokietijos teismą, prašydamas savo žmoną patraukti atsakomybėn už tai, kad apgaulės būdu jis privertė išlaikyti jos nepilnametę dukrą – esą juk ši žinojo, kas yra tėvas ir turėjo rūpintis, kad šis teiktų išlaikymą. Tačiau Vokietijos teisėjai savo piliečiui pasiūlė kreiptis į Lietuvos teismą – juk čia gyvena galimas tėvas.
Samdėsi privatų detektyvą
Taip ir buvo padaryta – ieškinys dėl išlaikymo yra pateiktas viename Lietuvos teisme. Atsakovu patrauktas vokiečio kol kas dar oficialios žmonos tėvas – iš jo prašoma priteisti 31,5 tūkst. eurų už nepilnametės išlaikymą. Tiesa, vyras teigia, kad išleido gerokai didesnę pinigų sumą, tik to negali pagrįsti.
Pasak vokiečio, jo žmona nedirbo, namuose augino vaikus, o jis vienintelis iš savo uždarbo išlaikė šeimą. Tiesa, prie to dar prisidėjo jo tėvas, kas mėnesį šeimai pervedinėjęs dideles sumas.
Vyras teigia, kad neturėjo pareigos išlaikyti žmonos dukrą, be to, jeigu pažinties pradžioje būtų žinojęs, jog ši augina vaiką, kurį galimai pagimdė nuo savo tėvo, net nebūtų leidęsis į draugystę.
„Tėvas turi pareigą išlaikyti savo vaiką, o žmona nuo manęs nuslėpė faktą, kad jos dukros tėvas yra jos pačios tėvas“, – teigė Vokietijos pilietis.
Pateikdamas ieškinį teismui jis nurodė, kad šioje byloje yra net viešasis interesas, nes tėvas panaudojo seksualinę prievartą prieš savo dukrą, kraujomaiša yra draudžiama, todėl apie tai teismas privalo informuoti prokuratūrą.
Apie pareikštą ieškinį teismas nutarė prokurorų neinformuoti – net jeigu tai, kas nurodyta ieškinyje, ir būtų tiesa, jau seniai yra suėjęs senaties terminas, be to, ji nėščia tapo jau būdama pilnamete. Tačiau, svarbiausia, reikia įrodyti, kad tai, ką teigia ieškovas, yra tiesa. O teisinių svertų priversti motiną ir galimą tėvą atlikti DNR ekspertizę nėra – genetinis tyrimas galėtų būti atliktas tik esant jų sutikimui.
Abejones, kad ūkininkas iš tikrųjų yra savo dukros tėvas, sustiprino ir privataus detektyvo surinkta informacija – vokiečio prašymu į kaimą, kuriame gyvena lietuvaitės tėvas, atvykęs seklys apklausė daugybę kaimo gyventojų ir kai kuriuos giminaičius, nes dauguma jų jau yra emigravę į užsienį.
Detektyvas vokiečiui nurodė, kad jam nekilo abejonių, jog dukra gimdė nuo tėvo. Anot jo, kai kurie giminaičiai net prasitarė, kad dukra net neplanavo palikti ją išnaudojusio ir verge pavertusio tėvo – esą kartą su savo dukrele ji nuvyko į Vokietiją aplankyti motinos, o ši jos neišleido atgal į Lietuvą. „Tėvas tada visiškai pasiuto, tačiau jau buvo per vėlu“, – sekliui sakė vienas giminaitis.
„Aš – senelis, o ne tėvas“
Kaltinimų dėl galimos kraujomaišos sulaukęs lietuvaitės tėvas teismui yra nurodęs, kad nesutinka su savo žento ieškiniu – jam atstovaujantis advokatas teismo prašė ne tik ieškinį atmesti, bet ir skirti baudą už piktnaudžiavimą.
„Ieškinio reikalavimai dėl atsakovo tėvystės yra grindžiami prielaidomis – atsakovas yra senelis, o ne tėvas“, – nurodė advokatas.
Tuo metu kraujomaiša apkaltintas ūkininkas sakė, kad gavęs ieškinį iš pykčio nerado vietos, nes niekada prieš dukrą nenaudojo jokios prievartos.
„Aš jokiu būdu negaliu pripažinti, kad esu savo anūkės tėvas“, – ūkininkas tvirtino, jog jeigu tai būtų tiesa, jam jau seniai būtų iškėlę baudžiamąją bylą ir patraukę atsakomybėn.
Iš pradžių ūkininkas sutiko prisidėti prie savo anūkės išlaikymo ir atlyginti dalį pinigų, kuriuos vokietis buvo skyręs nesantuokinės dukros išlaikymui, tačiau vėliau persigalvojo – teigia, kad yra įskaudintas nepagrįstų kaltinimų.
„Aišku, kad man skauda, jog taip apie mane kalba, bet jeigu žmogus teturi tiek proto, ką aš galiu padaryti, – sakė jis. – Aš jau daug metų nugyvenau, nedaug man ir beliko, bet noriu pasakyti, kad aš pasitikiu aukštesnėmis jėgomis – dar nė vienas žmogus nebuvo nubaustas. Ir tikiu, kad jis už tokius kaltinimus taip pat turės atsakyti.“
Ūkinininkas net neabejoja, kad kraujomaiša buvo apkaltintas tik dėl to, jog vokietis nori bendrauti su savo vaikais, o jo dukra neleidžia.
„Žinau, kad jis iš mano dukros nori atimti vyriausiąjį sūnų, kartą jau buvo pagrobęs, todėl mesdamas tokius kaltinimus ir bando mus paveikti, – teigė vyras. – Iš tikrųjų pagrindinį vaidmenį šioje istorijoje vaidina net ne vaikų tėvas, o senelis – jis nori su anūkais bendrauti. Bet teismas apribojo jų bendravimą.“
Vyras neslėpė žinąs, kad po kaimą, kuriame jis anksčiau gyveno, važinėjo privatus detektyvas ir klausinėjo, kaip gyveno jo šeima.
„Tegul kalba ką nori, bet aš žinau, kaip viskas buvo – kai tapo nėščia, dukra man pirmam, o ne motinai apie tai pasakė, – kalbėjo ūkininkas. – Aš net neuždavinėjau klausimų, koks mano reikalas, nors, prisipažinsiu, nuo visų slėpėme. Aišku, kai sužinojau, kas jis toks, nuėjau su juo pasikalbėti – ir įspėjau, kad būtų atsargus, jeigu kas ne taip, dukrai gali kilti isterija. O jis paskui ją paliko – dėl to net mane kaltino, kad aš kaltas. O dar po kelių mėnesių, girdėjau, jį chuliganai taip sumušė, kad šis net tris mėnesius per šiaudelį buvo maitinamas – ir vėl visi kalbėjo, kad aš esu kaltas, nes esą pasamdžiau žmones atkeršyti už tai, jog mano dukrą paliko. Nežinau, bet jis man atrodė padorus žmogus.“
Žino, bet nesako, kas yra tėvas
Tuo metu Vokietijoje jau vienuolika metų gyvenanti lietuvaitė, kuri jau yra netekusi Lietuvos pilietybės, sako, kad buvusio sutuoktinio kalbos apie intymius santykius su tėvu ir nuo jo pagimdytą dukrą yra laužti iš piršto.
„Tai – kerštas“, – DELFI sakė keturių vaikų susilaukusi moteris.
Anot jos, šioje istorijoje pagrindinį vaidmenį atlieka net ne buvęs jos sutuoktinis, o šio tėvai.
„Seneliai nesutiko, kad vaikai augtų su manimi, todėl kurdami tokias istorijas jie mane bando priversti atsisakyti vaikų, – sakė moteris. – Net bloga darosi nuo jų kalbų. Teismas yra uždraudęs jiems bendrauti su vaikais, nes jais jis nesirūpina – kartą buvo parsivežęs ir gėrė alų, o vaikai butelius skaičiavo, o jeigu jie būdavo pas senelius, šie prieš mane nuteikinėdavo.“
Moteris neslėpė, kad su vokiečiu išsiskyrė tik dėl to, jog šis ėmė vartoti alkoholį.
„Vyras ėmė mane terorizuoti ne tik dienomis, bet ir naktimis, o kai pasakiau, kad noriu skirtis, jis labai prieštaravo ir norėjo, kad palikčiau vaikus, – sakė ji. – Bet kaip aš galiu juos palikti? Juk esu jų mama, galiu ir rūpinuosi savo vaikais. Visi žino mano situaciją – vaikai eina į mokyklą, lanko darželį, aš pati dirbu pusę dienos, pinigų man užtenka. Kodėl turiu atiduoti savo vaikus? Ar todėl, kad jis to nori? Ne, šiandien aš tik dėl vaikų gyvenu.“
Savo gyvenimo su Lietuva jau nebesiejanti moteris neslėpė, kad žino apie situaciją tėvynėje, tačiau neabejoja, jog jos buvęs sutuoktinis bylos teisme nelaimės.
„Kažkas kažkokį gandą paleido, o mano uošvis tuo gandu pasinaudojo ir dabar bandys atgauti pinigus, kuriuos esą skyrė mano dukros išlaikymui, – sakė ji. – Bet už mano dukrą jie absoliučiai nieko nemokėjo, aš gaudavau iš valstybės pašalpą. Žinote, mano buvęs vyras nuo pat mūsų draugystės pradžios jos nepriiėmė – šaukdavo, o kartais – net mušdavo. Bet jis to nepripažįsta, tik savo kalbomis mane menkina. Jis jos niekada nemylėjo, nors to man nesakydavo – tai nujaučiau, bet jis man sakydavo, kad situacija pasikeis, viskas bus gerai, kai mes turėsime savo bendrų vaikų, ir jis tada galės kitaip vertinti mano dukrą. Bet kai nuo jo susilaukiau pirmojo vaiko, situacija dar labiau pablogėjo – jis tapo dar agresyvesniu. Baisu, kaip dabar pagalvoju, aš net trejus metus su juo kariavau – ilgą laiką bandžiau išeiti iš namų.“
Moteris nenorėjo kalbėti apie tai, kas jos dukros tėvas.
„Žinote, yra didžiausia nesąmonė, kad mano tėvas yra ir mano dukros tėvas, – susijaudinimo neslėpė ji. – Aš žinau, kaip viskas buvo ir tikrai neketinu jiems dėl to aiškintis, man net negera nuo tokių kalbų – net neketinu niekam nieko įrodinėti, jeigu jie turi per daug pinigų, tegul ir toliau samdosi advokatus ir privačius seklius, važinėja po Lietuvą ir klausinėja. Aš tam neturiu nei pinigų, nei sveikatos.“
Lietuvė anksčiau Vokietijos pareigūnams buvo nurodžiusi, kad dėl dukros niekada nemelavo savo vyrui – dar draugystės pradžioje jam pasakė, kad tai nėra graži istorija, o jis pažadėjo daugiau apie tai neklausinėti, nes jam tai neturi reikšmės. „Ir dar pridūrė, kad pamirš šią istoriją, nes nenori manęs skaudinti“, – teigė ji.
Advokatas siūlo kompromisą: atlik tyrimą
Tuo metu vokiečiui atstovaujantis advokatas D. Katauskas sako, kad lietuvės atsakymai jo nė kiek neįtikina.
Teisininkas neigė moters teiginius, kad šios sutuoktinis namuose smurtavo – esą tai neužfiksuota jokiuose dokumentuose: „Tai tikrai netiesa, jie juk normali padori šeima.“
„Manau, kad ji Vokietijoje save pateikia kaip auką – aiškino, kad vyras ją per šalčius ir į gatvę išmetė, o tokiomis nuskriaustomis moteris valstybė rūpinasi“, – teigė D. Katauskas.