– Kas paskatino baigti tarnybą prokuratūroje?, – DELFI paklausė ilgamečio prokuratūros darbuotojo.
– Rugsėjo 23 d. baigiasi mano paskyrimo į vyriausiojo prokuroro pareigas kadencija. Įstatymas numato, kad vyriausiasis prokuroras negali eiti tų pačių pareigų toje pačioje prokuratūroje ilgiau kaip 10 metų iš eilės. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareigose dirbu nuo 1995 m., todėl paskelbtoje atrankoje į vyriausiojo prokuroro pareigas nedalyvavau.
– Tačiau Prokuratūros įstatymas numato, kad pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas į kitas prokuroro pareigas. Ar jums buvo pasiūlytos kitos pareigos?
– Man buvo pasiūlytos 25 prokurorų pareigos visoje šalies teritorijoje, pradedant nuo Generalinės prokuratūros ir baigiant Panevėžio apygardos prokuratūra. Visų šių pasiūlytų pareigų atsisakiau ir nusprendžiau tarnybą prokuratūroje baigti.
– Bet kodėl? Darbo rodikliai pakankamai geri. Be to, neseniai Generalinio prokuroro buvote apdovanotas aukščiausiu prokuratūros apdovanojimu prokuroro garbės ženklu „Už ypatingus nuopelnus“?
– Prokuratūroje dirbu 38 m., iš jų – 33 m. vadovu. Šis darbas pareikalavo nemažai jėgų ir įtampos. Manau, kad atėjo laikas tarnybą baigti. Pas mus dar gaji nuomonė, kad vadovai iš darbo paprastai traukiasi dėl darbo trūkumų, viešų skandalų ar sutrikusios sveikatos. Aš galvoju kitaip. Nebūtina iki begalybės laikytis įsikibus savo pareigų ir vadovo kėdės.
Ateina laikas, kai ją turi palikti. Kada tai padaryti, kiekvienas turi nuspręsti pats. Gyvenime vadovaujuosi nuostata, kad svarbu ne tik laiku ateiti, bet ir suprasti, kada reikia išeiti. Manau, kad tas laikas atėjo.
– Kas jums buvo labiausiai įsimintina per praėjusius darbo metus?
– Tarnybą prokuratūroje pradėjau 1975 m. rugpjūčio mėn. Marijampolėje. Po to teko dirbti Joniškyje, Širvintose, Ukmergėje ir nuo 1991 m. birželio mėnesio Panevėžyje.
Iš pirmųjų darbo metų įsiminė tardytojo darbas Joniškyje. Pavyko baigti keletą įsimintinų bylų, dėl ko 1980 m. sausį buvau perkeltas dirbti prokuratūros vadovu į Širvintas. Vadovo darbas jau kitoks, negu tardytojo ar eilinio prokuroro. Ženkliai padidėja atsakomybės laipsnis. Turi atsakyti už viską, tame tarpe ir už tai, ko nepadarė tavo pavaldiniai. Tai nėra tokios paprastos ir lengvos pareigos, kaip galbūt kai kas galvoja. O labiausiai įsimintini, be abejo, tarnybos metai Panevėžyje.
– 1991 m. birželį buvote perkeltas į Panevėžio miesto vyriausiojo prokuroro pareigas, o 1995-ųjų sausį, įsteigus apygardų prokuratūras, tapote pirmuoju ir kol kas vieninteliu apygardos vyriausiuoju prokuroru. Kaip per šį laiką keitėsi Panevėžio veidas, kokios problemos lieka?
– Mano atvykimas į Panevėžį 1991 m. sutapo su brutalaus organizuoto nusikalstamumo pakilimo banga visoje respublikoje. Tuo metu klestėjo itin žiaurus organizuotas nusikalstamumas, šaudymai ir sprogdinimai tapo ko ne kasdienybe. Tas laikotarpis buvo itin sunkus ir sudėtingas teisėsaugos įstaigoms.
Prokurorai dirbo netausodami jėgų, jų priimti sprendimai buvo principingi ir kliudė nusikalstamam pasauliui. Tai kėlė organizuotų nusikalstamų gaujų nepasitenkinimą.
Buvo pasikėsinta į prokurorus – nušautas apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroras Gintautas Sereika, vėliau apygardos vyr. prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė. Tie tragiški įvykiai tuomet sukrėtė visą Lietuvą. Tai buvo itin įtempti ir sudėtingi metai dirbant prokuratūroje.
Bendromis visų pastangomis organizuotą nusikalstamumą pavyko pažaboti.
Per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje įvyko dideli teigiami pokyčiai kovojant su nusikalstamumu. Gyvenimas tapo žymiai ramesnis. Žinoma, tai nereiškia, kad teisėsaugos institucijos gali atsipalaiduoti.
Šiuo metu nesigirdi šaudymų bei sprogdinimų, tačiau kuriantis naujoms technologijoms, atsirado naujų rūšių nusikaltimų ekonominėje bei finansinėje srityje. Be to, visuomenę pagrįstai žeidžia brutalūs plėšimo bei chuliganizmo faktai, pagaliau ir kasdienės asmeninio turto vagystės. Žmogus turi būti saugus ir tai visiškai suprantama.
– Kaip šiandien, peržvelgus tuos prabėgusius kupinus įtampos metus, dramatiškus įvykius ir visą sudėtingą prokuratūros veiklą vertinate darbą prokuratūroje ir prokuroro profesiją?
– Esu laimingas, kad tiek metų turėjau galimybę dirbti prokuroru, tarnauti žmonėms ir valstybei. Šis darbas nelengvas, įtemptas ,tačiau įdomus ir, svarbiausia, prasmingas. Darbas prokuratūroje man suteikė galimybę siekti profesionalumo teisės srityje, realizuoti savo kaip teisininko galimybes, formavo mane kaip žmogų ir kaip asmenybę. Todėl po tiek darbo metų galiu nuoširdžiai pasakyti, kad pasirinkęs prokuroro profesiją neapsirikau.
– Konstitucija ir prokuratūros įstatymas garantuoja prokuroro nepriklausomumą nuo bet kokių įtakų bei poveikio. Aišku, būna suinteresuotų asmenų ar grupių prašymų, pareiškimų daryti jiems palankius sprendimus. Neretai tokie pareiškimai teikiami prisidengiant teisingumo skraiste.
Tačiau dirbdamas niekada nepamiršau, kad vienas iš svarbiausių prokuroro darbo principų yra objektyvių sprendimų priėmimas. Todėl galiu tvirtai pasakyti, kad dėl priimtų sprendimų per šiuos metus esu visiškai ramus prieš visuomenę ir svarbiausia, prieš savo sąžinę.
– Jums teko dirbti su ne vienu generaliniu prokuroru...
– Likimas lėmė, kad per šiuos darbo metus mano vadovais buvo 10 generalinių prokurorų. Su visais jais pavyko rasti bendrą kalbą, jaučiau jų paramą bei palaikymą. Nė vienas iš jų dirbti nekliudė, nenurodinėjo, kokius sprendimus reikėtų priimti konkrečiose bylose. Visą laiką jaučiausi savarankiškas ir nepriklausomas prokuroras.
Nenorėčiau vertinti ar kritikuoti generalinių prokurorų darbo, jų priimtų sprendimų. Manau, kad tai būtų neetiška. O geriausias teisėjas čia yra laikas. Tik jis atsako, ar priimti sprendimai pasiteisino, ar ne.
– Paskirtas naujas apygardos prokuratūros vadovas. Kaip vertinate?
– Apygardos vyriausiąja prokurore paskirta Nida Grunskienė prokuratūroje dirba nuo 1992 m., o pastaruosius 15 m. ji dirbo Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurore. N. Grunskienė – tikra profesionalė, itin darbšti ir pareiginga.
Manau, kad niekam neturėtų kilti abejonių dėl jos kompetencijos ir aukštos kvalifikacijos. Ji sėkmingai tyrė nusikalstamų organizuotų grupių vykdytus nusikaltimus, prokurorų nužudymo, tarptautinio masto prekybos žmonėmis bei kitas sudėtingas bylas.
Šių metų pavasarį N. Grunskienei buvo pripažintas šalies „Metų prokurorės“ titulas. Manau, kad šie faktai viską pasako.
Nemažiau svarbus ir tas faktas, kad visas apygardos prokuratūros kolektyvas yra itin stiprus ir kvalifikuotas. Iš esmės visi čia dirbantys prokurorai gali tirti pačias sudėtingiausias bylas. Todėl neatsitiktinai Generalinė prokuratūra mums neretai pavesdavo tirti sudėtingas bylas dėl nusikaltimų, įvykdytų ir kitose respublikos vietovėse.
– Ką ketinate veikti baigęs tarnybą?
– Tikrai neketinu savo laiko leisti tik prie televizoriaus ekrano. Mėgstu būti gamtoje, keliauti. Per pastaruosius metus su šeima aplankėme virš 30 šalių. Tačiau norėtųsi dar daug kur pabuvoti ir daug ką pamatyti. Sutvarkysiu surinktą pašto ženklų kolekciją. Neįsivaizduoju gyvenimo be knygos, ypač be gero seno detektyvo. Daugiau laiko atsiras aplankyti kultūros bei sporto renginius.
– O kaip išgyvensite be kolegų?
– Linkiu visiems teisėsaugos pareigūnams, prokurorams, ypač buvusiems kolegoms sėkmės jų nelengvame darbe. Visada išlikti principingiems ir klausyti tik įstatymo. Nepamiršti seno romėnų posakio, kad teisingumas yra valstybės pagrindas. O visuomenei linkėčiau labiau pasitikėti teisėsauga, nelikti abejingiems. Norint, kad pas mus būtų mažiau negerovių ir daugiau teisingumo, reikia abipusio teisėsaugos ir visuomenės supratimo bei pastangų.
******************************************************************************************************
Panevėžio apygardos prokuratūrai vadovaus Nida Grunskienė
Nuo pirmadienio Panevėžio apygardos prokuratūrai vadovaus Panevėžio apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nida Grunskienė – generalinis prokuroras Darius Valys ją paskyrė penkerių metų kadencijai, pranešė Generalinė prokuratūra.
Nuo 1992 m. prokuratūroje dirbanti ir vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą turinti prokurorė teisininko kvalifikaciją įgijo Vilniaus Universitete 1995 m., darbą prokuratūroje pradėjo nuo tardytojos pareigų.
N. Grunskienė ne kartą skatinta padėkomis bei vardinėmis dovanomis už sėkmingą labai sudėtingų rezonansinių bylų tyrimą, teigiamai vertinta visų atestacijų išvadose.
2012 m. profesinės kompetencijos konkurse prokurorų bendruomenė išrinko ją „Metų prokurore“.
Didžiulę praktinio darbo patirtį sukaupusi prokurorė vadovų ir bendradarbių apibūdinama kaip itin aukšto lygio profesionalė, pareiginga ir principinga teisininkė, turinti savo argumentuotą nuomonę ir nestokojanti iniciatyvų darbuotoja, dėmesinga žmonėms kolegė, todėl pelniusi nuoširdžią pagarbą ir palaikymą.