Pusiaukelės namai – laisvės atėmimo vieta, kurioje atrinkti nuteistieji užbaigia jiems skirtą bausmę. Čia jie ruošiami sklandžiai grįžti į visuomenę: dar atlikdami bausmę pradeda dirbti, turi patys rūpintis maistu bei drabužiais, juos konsultuoja socialiniai darbuotojai.
„Pusiaukelės namai yra efektyviausia mums žinoma priemonė padėti nusikaltusiems žmonėms grįžti į normalų gyvenimą visuomenėje. Tą patvirtina statistika. Per pusiaukelės namus į visuomenę grįžusių asmenų nedarbo lygis yra apie 6 procentus. Palyginimui, laisvės atėmimo bausmę griežtesnio režimo įstaigose atlikusių žmonių nedarbo lygis – net 49 procentai“, – sako Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas.
Tarnybos vadovas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų rodiklį: iš visų žmonių, kurie bausmės laiką pabaigė pusiaukelės namuose, tik apie 8 proc. buvo dar kartą patraukti atsakomybėn už nusikaltimą. Kai kalėjimuose šiuo metu du trečdaliai nuteistųjų yra padarę naują nusikaltimą dar neišnykus buvusiam teistumui.
Veikia jau nuo 2016 metų
Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose šiuo metu yra daugiau nei 4600 asmenų. Ne vienerius metus bausmę atliekantys žmonės praranda socialinius ryšius, neugdo profesinių gebėjimų. Šie veiksniai, kartu su motyvacijos stoka, kai kuriems jų pakiš koją bei paskatins vėl nusikalsti. Siekiant padėti bausmę baigusiems nuteistiesiems pasukti sąžiningu, visuomenei priimtinu keliu, plečiama pusiaukelės namų veikla.
„Pusiaukelės namai yra tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir visuomenės, į kurią laisvės atėmimo bausmę atlikęs nuteistasis anksčiau ar vėliau turės grįžti. Kadangi Lietuvoje vidutinė skirtos ir realiai atliktos bausmės trukmė yra ilga – pastarąjį penkmetį ji vidutiniškai sudarė apie 80 mėnesių – nuteistieji patiria santykinai ilgą izoliacinį laikotarpį. Todėl svarbu, kad motyvuoti, savo siekį gyventi nebenusikalstant įrodantys nutiestieji turėtų galimybę pradėti koordinuotą, palaipsniui vykstantį integracijos procesą, kurį pusiaukelės namai ir užtikrina. Antraip būtų naivu tikėtis, kad socialinius įgūdžius praradę nuteistieji, turėję itin mažai sąlyčio taškų su gyvenimu už įkalinimo įstaigos ribų, sėkmingai integruosis ir pasirinks gyvenimą nenusikalstant“, – sako dr. Rūta Vaičiūnienė, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė.
Lietuvoje pirmieji pusiaukelės namai atidaryti 2016 m. Alytuje. Šiuose namuose su mažesniais apribojimais ir daugiau teisių, kurios apribotos kitose įkalinimo įstaigose, gyvenantys žmonės gali dirbti, įgyti išsilavinimą, bendrauti su artimaisiais už laisvės atėmimo vietos ribų. Kartu nuteistieji įgyja ir finansinę atsakomybę, jie turi patys pasirūpinti savo maistu, avalyne, drabužiais, higienos priemonėmis.
Valstybė jų aprengimu, maitinimu ir higiena rūpinasi tik tuo atveju, jei nuteistieji patys neišgali. Šiandien mūsų šalyje veikia aštuoneri pusiaukelės namai, kuriuose gyvena daugiau nei pusantro šimto kruopščiai atrinktų, teigiamiems pokyčiams motyvuotų nuteistųjų.
Mokosi, dirba ir nusikalsti nelinkę
Šios tarpinės stotelės efektyvumą demonstruoja statistiniai duomenys. Iš 158 asmenų, kurie išėjimui į laisvę ruošiasi pusiaukelės namuose, darbą turi 143. Iš jų vienuolika ir dirba, ir mokosi. Kai kurie – ir Lietuvos ar tarptautinėse aukštojo mokslo įstaigose. Mokosi, bet nedirba – dar 3 nuteistieji. Nesimokantys ir nedirbantys Pusiaukelės namų gyventojai – arba neįgalūs, arba pensininkai, arba šiuo metu darbo ieško. Iš viso per pusiaukelės namus į visuomenę grįžusių asmenų nedarbo lygis yra apie 6 procentus. Panašus yra ir bendras nedarbo lygis Lietuvoje.
Kalėjimų tarnybos duomenimis, iš daugiau nei 400 žmonių, kurie nuo pusiaukelės namų resocializacijos modelio taikymo pradžios juose pabaigė savo bausmės laiką, tik 33 (apie 8 proc.) buvo patraukti atsakomybėn už naujai įvykdytus nusikaltimus. 93 proc. jų nusikaltimų – nesunkūs arba apysunkiai. Pavyzdžiui, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Tuo tarpu iš visų Lietuvos kalėjimuose esančių nuteistųjų net 67 proc. yra laikytini recidyvistais – nuteistais ne pirmą kartą ankstesniam teistumui dar neišnykus.
„Nuteistųjų, paleistų iš Pusiaukelės namų, recidyvas yra kur kas retesnis nei nuteistųjų, paleistų iš pusiau atviro ar uždaro tipo kalinimo įstaigų“, – pabrėžia V. Kulikauskas.
Griežta gyventojų atranka
Kriminologų asociacijos pirmininkė tikina, kad sėkmingą nuteistųjų grįžimą į visuomenę lemia ne jų padarytų nusikaltimų pobūdis ar teistumų kiekis.
„Grįžta tie, kurie yra motyvuoti grįžti. O motyvacija gali priklausyti nuo įvairių veiksnių. Tačiau vienu iš svarbiausių veiksnių galima vadinti pačias kalinimo sąlygas ir jų sukuriamas resocializacijos galimybes. Jos apima ryšį su įkalinimo įstaigų darbuotojais, jų gebėjimą motyvuoti, darbuotojų taikomas motyvacines technikas, pavyzdžiui, motyvacinį interviu. Svarbios yra siūlomos elgesio korekcijos programos bei kitos pozityvaus užimtumo priemonės, kurios įtraukia nuteistuosius į darbines ir švietimo veiklas. Galų gale, nuteistuosius motyvuoja galimybė palaikyti ryšį su artimaisiais“, – aiškina dr. R. Vaičiūnienė.
Tam, kad būtų lengviau palaikyti ryšį su artimaisiais, pusiaukelės namai steigiami skirtinguose regionuose – taip sudaromos sąlygos apsigyventi arčiau artimųjų.
Vis dėlto sąlygos, taikomos norintiems patekti į pusiaukelės namus – pakankamai griežtos. Į šiuos namus gali patekti tik tie nuteisti, kurie jau yra perkelti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvąją grupę. Galiausiai, tam, kad patektų į Pusiaukelės namus, nuteistieji turi atitikti ir visą eilę papildomų sąlygų.
Tarp jų – nuteistasis turi būtų atlikęs ne mažiau ketvirčio laisvės atėmimo bausmės ir iki galimo lygtinio paleidimo jiems turi būti likę ne daugiau nei dveji metai. Taip pat nuteistasis, siekiantis patekti į pusiaukelės namus, privalo vykdyti individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika turi būti maža ar bausmės atlikimo metu ji būtų akivaizdžiai sumažėjusi. Taip pat jis turi ne mažiau nei tris pastaruosius mėnesius užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla.
Kelią į pusiaukelės namus nuteistiesiems užkerta drausminės nuobaudos, neįvykdytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus.
