Kaip ateinančius ketverius metus bus sprendžiami svarbiausi Lietuvos teismų sistemos klausimai? Apie visa tai žurnalas TEISMAI.LT kalbina naująjį Teisėjų tarybos pirmininką.
– Pradedant pokalbį derėtų paklausti, ar tikėjotės Teisėjų tarybos pirmininko pareigų? Kaip manote, ar nekils kliūčių derinant naująsias ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas?
– Kandidatuodamas į Teisėjų tarybos pirmininko pareigas tikėjausi kolegų teisėjų palaikymo ir džiaugiuosi, kad jo sulaukiau. Kaip reikės derinti visas pareigas, ar tai realu, svarsčiau jau prieš apsispręsdamas kandidatuoti. Kad tai nebus paprasta, kad reikalaus naujo tempo, tikslaus planavimo ir svarbiausia – bendraminčių paramos, buvo aišku jau tada. Natūralu, kad tai kiek trikdė ir nedavė ramybės, tačiau, manau, pareigas derinti įmanoma, juo labiau kad iki manęs jau yra sėkmingų pavyzdžių.
Ir iš tiesų jau pirmoji patirtis patvirtino, kad neklydau, ir, rodos, laikas plaukte plaukia – pareigų derinimas reikalauja didelių pastangų. Dabar tenka organizuoti ne tik Aukščiausiojo Teismo darbą, bet ir Teisėjų tarybos veiklą. Tai reiškia, kad dar mažiau laiko lieka šeimai, laisvalaikiui – jį, matyt, reikės kuriam laikui pamiršti. Vis dėlto lauke nesu vienas karys ir tikiuosi, kad su komanda, kolektyvinėmis Teisėjų tarybos narių pastangomis ir profesionaliu Nacionalinės teismų administracijos darbu pavyks pasiekti visų užsibrėžtų tikslų.
– Įdomu, kaip vertinate 2012–2016 m. veikusios Teisėjų tarybos darbą?
– Prie Teisėjų tarybos veiklos prisijungiau 2014 m. pabaigoje, tapęs Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Tada praktiškai supratau, kokia plati Teisėjų tarybos veiklos apimtis ir kokio matymo ta veikla reikalauja: tiek strateginių prognozių, tiek operatyvių sprendimų, tiek garantuoto, nuoseklaus ir netrikdomo planinių projektų įgyvendinimo.
Patys Tarybos darbai patvirtina, kad ši teismų savivaldos institucija veikė kryptingai: daug nuveikta rengiant teismų stambinimo reformą, sprendžiant konstituciškai pavestus teisėjų karjeros ir kitus klausimus. Mano nuomone, praeitos kadencijos Tarybai didesnių priekaištų neturėtų nei teisėjų bendruomenė, nei visuomenė.
– Kokius reikalavimus kaip naujasis pirmininkas keliate sau? Kokius pokyčius, naujas kryptis matote Tarybos darbe? Kokie artimiausi Teisėjų tarybos planai?
– Vieni pagrindinių reikalavimų, kuriuos sau keliu: užtikrinti, kad Teisėjų taryba išgirstų ir įgyvendintų geras idėjas, kad tik diskutuodami galėtume suformuoti esmines kryptis ateinantiems ketveriems metams ir šios kryptys būtų realistinės, kad mūsų sprendimai būtų brandūs ir gerai pasverti. Ne ką mažiau svarbu gebėti baigti jau pradėtus darbus, ypač dideles respublikines reformas, užtikrinti jų tęstinumą.
Kokie pokyčiai, naujos kryptys? Nemanyčiau, kad klausimas turėtų būti suprastas, kaip nauja šluota naujai šluoja. Pereinamumas svarbu bet kurioje veiklos srityje, kaip ir protingas arba realistinis prognozavimas bei periodinis planavimas. Todėl, sakyčiau, tiksliau būtų kalbėti pirmiausia apie didesnius, prioritetinius akcentus jau vykdomoje Tarybos veikloje.
Be jokios abejonės, bus ir visiškai naujų krypčių. Tačiau apie jas kol kas kalbėti kiek ankstoka. Palaukime Tarybos strateginio veiklos plano. O tai jau ne pirmininko vienasmeniška, bet visos Tarybos kolegiali prerogatyva: pirmininko nuomonė ir balsas tik vienas iš 23.
Kaip sakiau, artimiausiu metu Taryba ketina tvirtinti strateginį veiklos planą, kuriame viena pagrindinių užduočių – pasirengti ir nuosekliai įgyvendinti teismų stambinimo reformą. Taip pat manome, kad svarbu nuosekliai gerinti teismų darbo kokybę, kuri apima tiek teismo proceso, tiek ir teismo procesinių sprendimų kokybę. Nors tai labai susiję su teisingumo vykdymu konkrečiose bylose, Teisėjų taryba turi sudaryti sistemines ir organizacines sąlygas tai kokybei gerėti. Ir pradžia jau padaryta.
Be to, planuojame ieškoti naujų Teisėjų tarybos bendravimo su visuomene formų: betarpiškesnių, dažnesnių, leidžiančių geriau išgirsti kiekvieną žmogų, turintį ką pasakyti apie teismų sistemą. Taigi neabejotinai tęsime ir dar labiau stengsimės plėsti teismų atvirumo liniją. Taip pat tikimės dar glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitomis valdžiomis – labai svarbu palaikyti su jomis konstruktyvų dialogą, kuris leistų patenkinti būtinus, aktualiausius teismų poreikius, dažniausiai susijusius tiek su materialiaisiais, tiek su žmogiškaisiais ištekliais.
– Ar ketinate tęsti Teisėjų tarybos tradiciją važiuoti į teismus ir išgirsti jų poreikius iš pirmų lūpų?
– Be abejo, sieksime palaikyti dialogą su visais teismais. Nebūtinai Teisėjų tarybos posėdžiai turi būti rengiami išvykstant į regionus, tačiau tam tikri susitikimai ar kai kurių Teisėjų tarybos narių, vadovybės, o gal ir visos Tarybos vizitai į regionus vienokia ar kitokia forma tikrai vyks. Juk svarbu ne tik išgirsti iš pirmų lūpų, dar svarbiau patiems pamatyti ir įsitikinti.
– Ne tik aš, bet, manau, ir visa visuomenė vertina pozityviai. Teismų sprendimų komentavimas ir operatyvus informacijos teikimas jau yra realybė, ir to buvo siekta gana ilgą laiką. Ką galėtume padaryti daugiau? Galėtume atsigręžti į kokybę ir skatinti kuo profesionaliau teikti informaciją.
Būtent teisėjų spaudai institutas yra labai svarbi priemonė, padėsianti užtikrinti bendravimo su žiniasklaida kokybę. Teisėjas, kuriuo pasitiki kolegos, kuris dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių neturi kompleksų viešai komunikuoti, geba aiškiai ir įtaigiai, aplenkdamas sudėtingą teisinę terminiją ar ją suprantamai išaiškindamas, dėstyti mintis ir valdyti auditoriją, tampa tvirta ir patikima jungtimi tarp teisėjų bendruomenės ir visuomenės. Čia matau didžiulę pridėtinę vertę, kurią jau yra išbandžiusios kitos Europos ir pasaulio valstybės.
– Ar šis institutas prigis Lietuvoje?
– Žinoma, mūsų šalyje žurnalistai yra pratę informaciją gauti iš pirminių, tiesiogiai su tam tikru įvykiu susijusių šaltinių, ir jiems gali atrodyti nesuprantama, kodėl vieno teisėjo bylą komentuoja kitas teisėjas. Manau, kad reikės nubrėžti tam tikras ribas, taisykles, kurios padėtų teisėjo spaudai institutui mūsų sistemoje įsišaknyti.
Vis kartojame, kad esame atviri. Tačiau ar įgyvendinant atvirumą būtina versti kiekvieną nenorintį ar negalintį viešai komentuoti tą daryti? Visuomet galima kreiptis į teismo administraciją, teismo pirmininką, skyrių vadovus – tikrai visada randame žmogų, paaiškinantį situaciją žiniasklaidai, o per ją – ir visuomenei. Tad esu tikras, kad įdėjus šiek tiek pastangų teisėjų spaudai institutas Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pasiteisins, juo labiau kad jau šiandien galima teigti, jog pirmieji teisėjų spaudai žingsniai buvo tikrai autoritetingi ir sutikti labai palankiai.
– Visuotiniame teisėjų susirinkime ir pirmajame Teisėjų tarybos posėdyje buvo kalbėta apie teismų siekį kelti teismų sprendimų aiškumo ir kokybės lygį. Kokių darbų imsis Teisėjų taryba, siekdama šio tikslo?
– Praeitos kadencijos Teisėjų taryba yra patvirtinusi teismų procesinių sprendimų kokybės standartus. Šiandien veikianti Taryba turės užtikrinti, kad tie standartai būtų įgyvendinti: bus patvirtintas ir nuosekliai vykdomas standartų įgyvendinimo planas.
– Minėtuose renginiuose taip pat kalbėta apie teisėjų nepriklausomumą. Kaip galima apibūdinti šį teisingumo vykdymo principą? Kokiais būdais drauge su Teisėjų taryba sieksite jį užtikrinti?
– Čia negaliu nepriminti konstitucinio imperatyvo: nepriklausomumas – ne teisėjų privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą. Tuo viskas labai aiškiai ir pasakyta. Tiek teisėjams, tiek kitiems teisininkams nekyla klausimo dėl teisėjų nepriklausomumo principo esmės. Tai esminė sąžiningo teismo proceso garantija, užtikrinanti bylinėjimąsi ir ginčų nagrinėjimą lygybės sąlygomis, be išankstinio teismo nusistatymo. Šiuo aspektu nepriklausomumas yra glaudžiai susijęs su nešališkumu.
Pažeisti nepriklausomumo principą galima įvairiausiais būdais: tiek bandant teisėjui daryti tiesioginę įtaką, kad jis priimtų vienokį ar kitokį sprendimą byloje, tiek netiesiogiai spaudžiant jį per visuomenės informavimo priemones, tiek darant sisteminius poveikio veiksmus teismams, pvz., mažinant atitinkamas garantijas.
Sieksime dirbti taip, kad kitos valdžios ne tik deklaruotų, bet ir realiai gerbtų teismų nepriklausomumą – konstitucinę vertybę. Juk vertybės įrodomos ne deklaracijomis, o veiksmais. Taigi kalbėdami su visuomenės informavimo priemonėmis mėginsime dar aiškiau dėlioti akcentus. Neturime pagrindo manyti, kad nebūsime išgirsti, kaip svarbu padėti visuomenei objektyviai, aiškiai ir skaidriai suprasti kiekvieno teismų sistemos įvykio ar bylos esmę, todėl neabejojame žiniasklaidos pritarimu, kad tik taip, t. y. informuojant aiškiai, skaidriai, gali būti ugdomas motyvuotas žmonių pasitikėjimas ne tik teismais, kaip viena iš konstitucinių valdžių, ne tik žiniasklaida, kaip ketvirtąja valdžia, bet, svarbiausia, – ir visa Lietuvos valstybe.
– Teko girdėti, kad nemažai keliaujate, drauge su žmona daug dėmesio skiriate sveikam gyvenimo būdui, esate lankęsis tolimiausiuose pasaulio kraštuose. Kuri pasaulio šalis paliko didžiausią įspūdį? Kokių pomėgių dar turite?
– Taip, stengiuosi gyventi kiek įmanoma kokybiškiau, sportuoju. Bent kartą per savaitę stengiuosi apsilankyti tinklinio treniruotėje. Manau, kad be sporto negalėčiau tiek dirbti.
Poilsinėms kelionėms ir laisvalaikiui laiko lieka vis mažiau, tad džiaugiuosi kartą per metus ištrūkdamas į kalnus paslidinėti. Dažniausiai keliauju darbo reikalais, o pasiekęs kiekvieną naują šalį laisvu nuo dalykinių susitikimų metu stengiuosi pažinti jos kultūrą, žmones.
Žinoma, egzotinės valstybės, kurios labai skiriasi nuo Lietuvos savo kultūra, klimatu, yra be galo įdomios, tačiau man artimiausia Šveicarija. Tai – nuostabi šalis, kurioje jaučiama savita dvasia, kultūra, nepakartojamas gamtos grožis, žmonių nuoširdumas, išskirtinai malonus bendravimas. Visa tai paperka ir palieka tik geriausius prisiminimus. Ten viešėdamas pasijunti tarsi būdamas arčiau dangaus.
Biografija
• Gimė 1979 m.
• 2001 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo teisininko kvalifikaciją. 2005 m. jam buvo suteiktas socialinių mokslų teisės srities daktaro laipsnis.
• 1999–2003 m. Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, Civilinių bylų skyriuje pirmininko patarėju, taip pat pirmininko patarėju.
• Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. yra Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedros profesorius, o nuo 2003 m. iki šiol dėsto šiame universitete.
• 2003–2009 m. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dirbo pirmininko patarėju, buvo Teismų praktikos departamento direktoriumi.
• 2009–2010 m. Europos Parlamente atliko teisininko-lingvisto pareigas.
• 2010–2012 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriumi.
• 2012–2013 m. teisėjavo Lietuvos apeliaciniame teisme.
• 2013 m. balandžio 15 d. tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, o 2014 m. gruodžio 22 d. – ir šio teismo pirmininku.
• Nuo 2016 m. lapkričio yra ir Teisėjų tarybos pirmininkas.