aA
Ketvirtadienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė, kad Lietuvos vykdoma politika suvaldant migrantų antplūdį prasilenkia su Europos Sąjungos (ES) teise. Iš esmės neteisėta tiek atvykėlių apgręžimo politika, tiek ir sulaikymas vien dėl to, kad jie nelegaliai kirto sieną. Tai jau antras smūgis Lietuvos reputacijai tarptautinėje arenoje dėl migrantų politikos – pirmadienį itin kritiška ataskaitą paskelbė „Amnesty International“.
Lietuvai – dar vienas smūgis tarptautinėje arenoje: gali grėsti ir milijoninės baudos
© Domantas Pipas

„Patvirtinta, kad Lietuva jau metus yra pažeidimo būsenoje. Ir kad apgręžimas yra neteisėtas, ir asmenų sulaikymas yra neteisėtas. Ar tai ką nors pakeis – neaišku. „Amnesty International“ pakankamai griežtai parašė, kad esame pažeidimo būsenose, jokios reakcijos į tai nebuvo“, – Delfi sakė advokatas, Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša.

Pasak jo, teoriškai yra įmanoma, kad remiantis šiuo sprendimu, Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

„Jei nustatoma, kad valstybė yra ES teisės pažeidimo būsenoje, tada yra didelės, milijoninės baudos“, – komentavo teisininkas.

Visgi jau „Amnesty International“ savo ataskaitoje pažėrė kritikos EK, kad ji, panašu, ne tik kad nesiruošia imtis veiksmų prieš Lietuvą, bet net ir palaiko vykdomą politiką.

„Iš EK nelabai matosi valios pradėti pažeidimo procedūrą. Hipotetiškai galime pagąsdinti, kad teoriškai tai įmanoma, bet Komisijos elgesys iki šiol nerodo, kad jie susidomėję tokia procedūra“, – tai, kad galimybė Lietuvai gauti baudą yra labiau teorinė, pažymėjo ir L. Biekša.

Sulaikyti nebus galima

ESTT, aiškindamas migrantų sulaikymo klausimą, pažymėjo, kad negalima sulaikyti užsieniečių vien todėl, kad į šalį jie atvyko neteisėtai.

„Galiausiai dėl to, ar tokia aplinkybė gali pateisinti prieglobsčio prašytojo sulaikymą remiantis nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos užtikrinimo pagrindais, esant nagrinėjamai išskirtinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Teisingumo Teismas priminė, kad grėsmė nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai gali pateisinti prašytojo sulaikymą tik su sąlyga, kad dėl jo asmeninio elgesio kyla realus, tuo metu esantis ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui.

Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad tarptautinės apsaugos prašytojo buvimo šalyje neteisėtumas savaime rodo tokią grėsmę. Taigi toks prašytojas iš principo negali kelti grėsmės šios valstybės narės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai vien dėl to, kad jis valstybėje narėje yra neteisėtai. Ši išvada neužkerta kelio tam, kad šalyje neteisėtai esantis tarptautinės apsaugos prašytojas, atsižvelgiant į konkrečias jo pavojingumą patvirtinančias aplinkybes ir kartu į jo buvimo šalyje neteisėtumą, galėtų būti laikomas keliančiu tokią grėsmę“, - tokį sprendimą priėmė ESTT.

Pasak L. Biekšos, šis sprendimas padės tašką iki šiol tebevykstančiose diskusijose, tačiau iš esmės nieko jau nepakeis.

„Nacionaliniai teismai jau susigaudė anksčiau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika jau nuo gegužės mėnesio yra grįžusi prie normalios, kai atsižvelgiama į žmogaus teisių standartus. Praėjusių metų pabaigoje LVAT žmogaus teisių saugiklius gal taikė mažiau, bet kai žmonės buvo sulaikyti pakankamai ilgą laiką, teismų praktika jau atsižvelgė į ES konvencijas.

Neatsitiktinai Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradėjo kalbėti, kad nebetęsim sulaikymo. VRM suprato, kad gali bandyti, bet teismai to neleis. Kai susiformavo teismų praktika su žmogaus teisių standartais, VRM atsitraukė nuo sulaikymo pozicijos. Šitas ESTT sprendimas nelabai ką pakeis, ši problema ar taip, ar taip jau sprendėsi per nacionalinius teismus“, - pastebėjo docentas.

Pokyčių tikėtis sudėtinga

ESTT taip pat pažymėjo, kad vien neteisėtas patekimas į šalį negali tapti priežastimi nepriimti užsieniečio prieglobsčio prašymo, taigi, iš esmės pasakė, kad atstūmimo politika prasilenkia su ES teise. Visgi ginti savo teises išstumtiems migrantams bus sudėtinga.

„Išstūmimų klausimu, kokia gali būti teismų praktika? Migrantai nebent kreipsis į Strasbūrą, nacionaliniuose teismuose jie neatsiduria, - sakė jis. - Sunku prognozuoti, kada nuspręsime, kad norime išeiti iš pažeidimo būsenos ir pabaigsime apgręžimo praktiką.“

L. Biekšos teigimu, sprendimas tik užbaigs diskusiją, tačiau tikėtis, pavyzdžiui, skundų antplūdžio dėl Lietuvos veiksmų Europos Žmogaus Teisių Teisme, nevertėtų.
„Didesnė problema, kaip tiems žmonėms susirasti teisinę pagalbą, susirasti advokatą, išsemti vidaus gynybos priemones ir tada kreiptis į Strasbūrą kreiptis. Teisiškai viskas buvo aišku visus metus. Tai, ką pasakė Teisingumo Teismas, buvo ir taip aišku, tačiau tai pašalino tą diskusiją ir neliko Vyriausybės argumentėlių, į kuriuos teisininkai ir taip rimtai nežiūrėjo. Bet jei dar ir buvo kažkokia diskusija, kad čia jūsų, o čia mūsų nuomonė, dabar galime sakyti, kad nuomonėms nebėra vietos“, - komentavo pašnekovas.

Beje, apie Lietuvos vyriausybės argumentus kritiškai savo sprendime atsiliepė ESTT.

„Lietuvos vyriausybė, beje, nepaaiškino, koks yra tokios priemonės poveikis viešosios tvarkos palaikymui ir vidaus saugumo užtikrinimui esant nagrinėjamai ekstremaliajai situacijai dėl masinio migrantų antplūdžio“, - pastebėjo ESTT, komentuodamas apgręžimo politiką.

„Galiausiai dėl per teismo posėdį pateiktų Lietuvos vyriausybės argumentų, kiek juos galima suprasti taip, kad dėl išskirtinės situacijos, susiklosčiusios dėl migrantų antplūdžio, pagal SESV 72 straipsnį galima nukrypti nuo visų Direktyvos 2013/33 nuostatų, reikia pažymėti, kad ši vyriausybė šiuo klausimu pateikia tik bendro pobūdžio pastabas, kurios, atsižvelgiant į šio sprendimo 70 ir 71 punktuose primintą jurisprudenciją, negali pateisinti šio straipsnio taikymo“, - pastebėta sprendime analizuojant priverstinį sulaikymą.

Antras smūgis Lietuvai

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį atskaitoje paskelbė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje sutinkami šiltai, o tuo metu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės ignoruojamos.

Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“. „Amnesty International“ taip pat kritikuoja Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių. Organizacija rekomenduoja Lietuvai sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją.

„Neįvertintas pačios situacijos kontekstas, nes tai nėra šiaip migracijos procesai ir tai nėra karo pabėgėliai, kurie bėga nuo karo ir visai kiti mechanizmai įsijungia, tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – žurnalistams po atskaitos paskelbimo pirmadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

Atsakydama į organizacijos kritiką, kad migrantai užsieniečių registracijos centruose buvo laikomi siaubingomis sąlygomis, A. Bilotaitė teigė, jog staiga kilus jų antplūdžiui rasti tinkamos infrastruktūros buvo neįmanoma.

„Ekstremali situacija nulemia tai, kai toks didžiulis skaičius žmonių vienu metu Baltarusijos režimo pagalba pateko į Lietuvą, ir žinoma, tos infrastruktūros nebuvo, viską reikėjo sukurti ir tikrai nebuvo taip paprasta rasti vietas, buvo ir įvairūs pasipriešinimai parenkant tam tikras vietas“, – teigė ministrė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo teigimu pasieniečiai siekia pagerinti migrantų gyvenimo sąlygas, tačiau yra provokuojami.

„Nuolat siekta ir toliau siekiama gerinti migrantų gyvenimo sąlygas, užsieniečių registracijos centrų infrastruktūrą, užsieniečių maitinimą, tačiau „mainais į tai“ VSAT pareigūnai nuolat provokuojami, atvirai užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais ir pan.“, – ministerijos pranešime cituojamas R. Liubajevas.

A. Bilotaitės teigimu, ankstesnė prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistema suteikė galimybes piktnaudžiavimu. „Ja tiesiog buvo labai lengva piktnaudžiauti, tokia su tam tikromis spragomis. Mes turėjome aiškiai pasakyti, kad mums reikia pokyčių, kad Baltarusijos režimo naudojami procesai nebūtų panaudoti prieš mus“, – sakė ministrė.

VRM: reikia keisti migracijos politiką

VRM atsiųstame komentare nurodo, kad ESTT sprendimą šiuo metu dar vertina teisininkai, kurie pateiks savo išvadas, kaip jis turėtų būti įgyvendintas. Pateikiame visą VRM atsakymą.

„Suprantama, kad ES Teisingumo teismo jurisprudencija yra privaloma, o Lietuva yra teisinė valstybė, todėl, be abejo, analizuosime ir vertinsime, ar, ką ir kaip reikėtų pakeisti nacionalinėje teisėje, kad būtų užtikrintas balansas tarp asmenų teisės į prieglobstį ir nacionalinio bei visos ES saugumo.

Tačiau Lietuva nuo pat migracijos krizės pradžios nepaliauja tvirtinti, kad būtina keisti ES teisę ir migracijos politiką, nes ji neatitinka šio laikmečio iššūkių ir grėsmių. Kartu su kitomis ES šalimis parengti ir Europos Komisijai pateikti konkretūs pasiūlymai.

Lietuva ir visa ES susidūrė su precedento neturinčia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, kuriai kaip instrumentai buvo naudojami gyvi žmonės, specialiai gabenami prie Lietuvos sienos ir jėga stumiami per ją. Vien pernai per liepos mėnesį Lietuvos valstybės siena buvo atakuota trimis tūkstančiais neteisėtų migrantų.

Girdime tarptautinių organizacijų pastabas ir rekomendacijas ir tikrai į daugelį jų atsižvelgiame. Tačiau dar kartą atkreipiame dėmesį, kad neteisėtos migracijos krizę sukėlė Baltarusijos režimas. Tarptautinės bendruomenės dėmesys būtinas būtent ten – žmones įrankiais pavertusioje Baltarusijoje.

Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas, susiklosčiusi administracinė ir teisminė praktika sudaro galimybes visiems užsieniečiams – tiek atvykusiems teisėtai, tiek ir neteisėtai, pateikti prašymus suteikti prieglobstį, todėl nereikia nelegaliais būdais brautis per valstybės sieną.

Į Lietuvą patekusiais neteisėtais migrantais Lietuva rūpinasi kiek tik leidžia šalies galimybės. Kas mėnesį vieno migranto išlaikymas mums kainuoja 11 tūkst. eurų. Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Komisija.

Seime priimtos UTPĮ pataisos, kurios mūsų šalyje įstrigusiems neteisėtiems migrantams suteiks tolerancijos statusą ir galimybę dirbti ir išsilaikyti patiems.

Parengta ir Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepcija – ateityje migrantų apgyvendinimu rūpinsis ne pasieniečiai (jų pareiga – saugoti sieną ), o speciali agentūra.

Suėjus metams nuo registracijos MIGRIS dienos migrantams palaipsniui panaikinami judėjimo apribojimai. Pirmųjų savaičių tendencijos rodo, kad panaikinus judėjimo apribojimus dauguma migrantų bando pasišalinti iš Lietuvos – tai tik patvirtina piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra – realiai Lietuvos prieglobsčio jie nesiekia ir integruotis čia neketina.

Geopolitinės įtampos regione nemažėja – esame atakuojami informacinėmis, hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis.

Nelegalios migracijos spaudimas iš Baltarusijos pusės išlieka. Rusijos karinės agresijos Ukrainoje kontekste išlieka tikimybė pakartotinoms provokacijoms pasienyje.

Kol Baltarusija nenustos naudoti žmonių kaip puolimo instrumentų, Lietuva tęs neteisėtų sienos kirtimų prevencijos priemones, nes tik ji padeda apsiginti nuo hibridinės atakos. Tai mūsų nacionalinio saugumo interesas.

Toliau sieksime, kad ES teisėje būtų numatyti saugikliai, kurie leistų ES valstybėms narėms greitai reaguoti ir veikti ginant savo nacionalinį saugumą, o kartu visos ES saugumą.

Turime užkirsti kelią nedemokratiniams režimams piktnaudžiaujant mūsų prieglobsčio sistema daryti politinį spaudimą ir šantažuoti ES“, – rašoma VRM komentare.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(186 žmonės įvertino)
2.3441

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusijos karių artimųjų skundai pribloškia: armijoje šauktinių laukia nesuvokiamas košmaras (7)

Situacija karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos kariuomenėje – apgailėtina. Šauktiniai apgaule...

Gyventojai skaičiuoja skirtumus tarp „biržinės“ ir garantinio tiekimo kainos: sako, kad pasirinkę tiekėją pralošė tiekėjai: nelogiška (8)

Dalis elektros vartotojų, pasirinkusių su biržos kaina susietą nepriklausomo tiekėjo planą,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis kreipėsi į rusus visame pasaulyje

Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus...

Žolinė – ne tik laisvadienis, bet ir tradicijų kupina šventė: papasakojo apie svarbiausią paprotį

Žolinė – ne tik papildomas laisvadienis, bet ir tradicijų kupina šventė. Ši diena Lietuvoje...

Magiškas Jocytės pasirodymas nukalė Lietuvos rinktinei Europos čempionato auksą lietuvė tapo turnyro MVP (16)

Sekmadienio vakarą Heraklione, Graikijoje, vykusiame Europos jaunių merginų (iki 18 metų)...

Prie tvenkinio Šalčininkų r. rastas nužudytas vyras: policija sulaikė 5 girtus įtariamuosius

Policijos departamentas informavo, kad Šalčininkų rajone buvo įvykdyta žmogžudystė.

Delfi PliusLina Alksnienė

Teisininkas atsako: ar loterijoje laimėtas piniginis prizas tampa bendrąja jungtinių sutuoktinių nuosavybe?

Tikriausiai kiekvienas žmogus pasvajoja laimėti loterijoje, tačiau retas kuris susimąsto, kieno...

„Karklės“ minioje akį traukė meile alsuojantys sužadėtiniai – Indrė Stonkuvienė ir Vidas Bareikis

Savaitgalį praūžė ilgai lauktas festivalis „ Karklė “, kuris net 4-iose teritorijoje...

Geros žinios atostogaujantiems – artimiausiu metu karščiai nesitrauks: galime sulaukti škvalo ir krūšos (6)

Pirmadienio dieną orus lems žemo slėgio lauko šiaurės rytinis pakraštys. Vyraus nepastoviai...

Delfi PliusDailius Dargis

Po ilgos tylos – Rusijoje kalinčio Zamolskio interviu: garsiausias samdomas žudikas nebijo keršto ir įspėjo laukti rudens (4)

Ilgiausiai Lietuvos teisėsaugos istorijoje – net 13 metų ieškotas siaubingais nusikaltimais...