Kaip pranešė LAT, bylos duomenimis, J. Grafmanas buvo nuteistas už tai, kad, tyčia neteisėtai surinkęs informaciją apie teisėjų Neringos Girnytės, Valdo Petro Meidaus, Virginijos Breskienės ir prokuroro Aido Amparavičiaus privatų gyvenimą – jų asmens kodus, gimimo datas, gyvenamosios vietos adresus ar turimo nekilnojamojo turto adresus – ir neturėdamas jų sutikimo, šia informacija pasinaudojo suklastodamas dokumentus – bendrovės „Bankrotas“ vienintelio akcininko sprendimus paskirti šiuos asmenis bendrovės valdybos nariais ar iš šių pareigų atšaukti.
Žemesnių instancijų teismų sprendimais J. Grafmanas buvo pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą panaudojimo.
LAT, įvertinęs žemesnių instancijų teismų sprendimus, antradienį paskelbė, kad J. Grafmanas lieka nuteistas už dokumentų klastojimą. Teismas jam skyrė subendrintą galutinę bausmę – 12,5 tūkst. eurų baudą.
Kasacinis teismas taip pat, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai J. Grafmano panaudotą informaciją vertino kaip informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą ir taip neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. LAT, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, panaikino žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl J. Grafmano nuteisimo dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą panaudojimo, šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė.
LAT pažymėjo, kad asmens laisvė pasirinkti, ką jis nori skirti bendrovės valdybos nariu, nėra absoliuti. Teisėjų kolegija, įvertinusi atkreipė dėmesį, kad bendrovės valdybos nariu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.
„J. Grafmanas, būdamas teisininkas, žinojo, kad teisėjai ir prokuroras negali būti paskirti bendrovės valdybos nariais, todėl negalėjo jų paskirti. Kita vertus, šioje situacijoje J. Grafmanas ir nesiekė tokios padėties, kokią įtvirtino dokumentuose, kad paskirti asmenys iš tikrųjų būtų bendrovės valdybos nariais ir spręstų jų kompetencijai priskirtus klausimus, taip suklastodamas dokumentus iškreipė realią situaciją“, – teigia LAT.
LAT teisėjų kolegija, išteisinusi J. Grafmaną dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą panaudojimo, pažymėjo, kad ne visos ir ne bet kokios su asmeniu susijusios informacijos rinkimas gali būti vertinamas kaip asmens privatumo pažeidimas.
„Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, todėl atsakomybė už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus“, – aiškino kasacinis teismas.
Kitų žmonių duomenys, kuriais pasinaudojo J. Grafmanas be jų sutikimo, LAT teisėjų kolegijos buvo įvertinti kaip asmens duomenys, neatskleidžiantys jautrios ir detalios informacijos apie privatų asmenų gyvenimą. Byloje nenustatyta, kad informacija būtų buvusi surinkta privatumą ribojančiais būdais, taip pat turima informacija nebuvo panaudota svarbiems asmens privataus gyvenimo aspektams atskleisti.
Visi asmenys, apie kuriuos surinkta informacija pasinaudojo J. Grafmanas, pareiškė, jog dėl šio veiksmų jokia žala jiems nebuvo padaryta.
LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
