Prezidentė kreipėsi į Konstitucijos sergėtojus naudodamasi Konstitucijos ir įstatymų suteikta teise.
2013 m. sausio 14 d. dekretu prezidentė prašė išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo "Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka" atitikties Konstitucijai ir Pilietybės įstatymo nuostatoms.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.
Prezidentė prašo išaiškinti 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.
Konstitucinio Teismo taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Šiuo metu pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo doktriną dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei ir jeigu šie asmenys yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.