„(...) teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijų sistema nesudaro jokių prielaidų, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidžiai nagrinėtų bylas“, - rašoma pirmadienį paskelbtame KT išaiškinime.
Jame pabrėžta, kad jeigu teisėjas, nagrinėdamas bylas, savo pareigas atlieka aplaidžiai (skubotai, paviršutiniškai arba, atvirkščiai, nepateisinamai lėtai nagrinėja bylas, daro akivaizdžius proceso įstatymuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, nesigilina į bylos medžiagą, bylas nagrinėja atmestinai), jam turėtų būti taikoma drausminė atsakomybė už padarytus nusižengimus.
„Netinkamas, aplaidus, akivaizdžią kompetencijos stoką rodantis teisėjo elgesys, lemiantis nuolatinį tokių sprendimų, kuriuose nuolat daromos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai, priėmimą, yra nesuderinamas su teisėjui keliamais reikalavimais, todėl suteikia pagrindą taikyti teisėjui drausminės atsakomybės priemones, taip pat pripažinti jį savo poelgiu pažeminusiu teisėjo vardą“, - rašoma KT išaiškinime.
Anot jo, jeigu žemesnės instancijos teismo teisėjo sprendimus aukštesnės instancijos teismai keičia ar naikina itin dažnai, juose nuolat daromos šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo, taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, tai gali reikšti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, netinkamai atlieka savo pareigas, neatitinka jam keliamų profesinės kvalifikacijos reikalavimų.
Kita vertus, Konstitucinis Teismas pareiškė, jog vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas pakeitė arba panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, negali būti pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tą sprendimą priėmusiam teisėjui bei pripažinti teisėją savo poelgiu pažeminusiu teisėjo vardą ir atleisti jį iš pareigų.
„Galimybė teisėjams taikyti kokias nors neigiamus padarinius turinčias priemones už jų priimtą konkretų sprendimą paneigtų teismų instancinės sistemos esmę, sudarytų prielaidas pažeisti teisėjo procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, kištis į teisėjo ar teismo veiksmus vykdant teisingumą, taigi pažeistų konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą“, - rašoma nutarime.
Pasak KT, teismų savivaldos institucijos turėtų vertinti teisėjo elgesį, jeigu jo nagrinėjamose bylose nuolat kartojamos šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo, taikymo klaidos, nuolat kartojami šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai. Tokiu atveju teisėjui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, pripažįstama, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų gruodžio 21 dienos nutarimo nuostatas dėl teisėjo nepriklausomumo prašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Jis KT prašė atsakyti, ar teismų savivaldos institucijos gali teisėjų procesinius sprendimus įvertinti kaip teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kurį teisėjas galėtų būti atleidžiamas iš pareigų.
Konstitucinio Teismo klausta, ar teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas paneigia bet kokias galimybes teisėjų procesinius sprendimus vykdant teisingumą vertinti teisėjo aplaidumo požiūriu.
Šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo laukia Teisėjų taryba, nes turi paskelbti sprendimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Gedimino Viederio galimo aplaidumo paleidžiant tarptautiniu mastu ieškomą nusikaltėlį, kuris vėliau pasislėpė.