Siūloma palikti bylą nagrinėjančiam pareigūnui diskrecijos teisę, atsižvelgiant į tai, ar tokie paaiškinimai buvo gauti tiriant administracinio nusižengimo bylą, taip pat tokių paaiškinimų išsamumą ir pakankamumą, spręsti apie būtinybę siųsti prašymus dėl šių proceso dalyvių paaiškinimų pateikimo.
Tai numatantį Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad reikalavimas dėl žodinio bylos nagrinėjimo gali būti įrašomas ir administracinio nusižengimo protokole.
J. Sabatauskas tikisi, kad tokiu teisiniu reguliavimu bus sudarytos prielaidos išvengti nereikalingų procedūrų nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas. „Tai leis racionaliai bei efektyviai naudoti jurisdikcinės veiklos subjektų išteklius, užtikrins optimalesnį, operatyvesnį ir ekonomiškesnį administracinių nusižengimų bylų procesą“, – mano politikas.
Pasak jo, toks reikalavimas, ypač tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis jau yra pateikę savo paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ar jo aplinkybių, yra ne tik kad nelogiškas bei perteklinis, bet ir itin apsunkinantis administracinio nusižengimo bylos teiseną.
„Dėl reikalavimo visais atvejais registruotu laišku siųsti prašymus pateikti paaiškinimus, akivaizdžiai išaugs valstybės institucijų išlaidos nagrinėjant bylas, tuo pačiu administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminai ženkliai prailgės, nes ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų bus laukiama šių proceso dalyvių paaiškinimų. Praktika rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo paaiškinimai paprastai gaunami tiriant administracinio nusižengimo bylą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administracinio nusižengimo protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Todėl būtų pagrįsta atsisakyti imperatyvaus teisinio reguliavimo, nustatant, kad prašymai atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam dėl paaiškinimų pateikimo galėtų būti siunčiami, jei jie nebuvo gauti administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, ar jei, atsižvelgdama į byloje surinktus duomenis ir manydama, kad jie nepakankami ar dėl kitų priežasčių, taip nuspręstų bylą nagrinėjanti institucija“,– sako J. Sabatauskas.
Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, įgaliojimus tirti administracinių teisės pažeidimų bylas turinčių institucijų pareigūnai 2015 metais surašė 582 302 administracinių teisės pažeidimų protokolus. Per 2016 m. 8 mėnesius – 440 991 protokolą. Iš 2015 m. surašytų 324 497 administracinių teisės pažeidimų protokolų su administraciniu nurodymu, 253 149 buvo įvykdyti, o tai reiškia, kad 329 153 administracinių teisės pažeidimų bylos buvo nagrinėjamos įprasta tvarka, o per 2016 m. 8 mėnesius – 222 917.
„Vadovaujantis tokiu teisiniu reguliavimu, bylas nagrinėjančios institucijos privalės išsiųsti apie 300 000 prašymų registruotais laiškais proceso dalyviams, kad šie pateiktų paaiškinimus, o administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys dar ir pareikštų savo valią dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Tai neabejotinai padidins administracinių nusižengimų teisenos kaštus ir prailgins administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminus“, – sako politikas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Šiuo metu nustatytas imperatyvus reikalavimas bylą nagrinėjančiam pareigūnui, gavus administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Jokių išlygų ar išimčių dėl tokio reikalavimo įstatymas nenumato.
Taip pat numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo.