Klausk teisininko: sumušėme skolos negrąžinantį draugą, ar būsime teisiami?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas.

Baudžiamajame kodekse baudžiamoji atsakomybė numatyta ir už turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą, ir už savavaldžiavimą, panaudojant fizinę prievartą.

Turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, yra sunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė.

Tuo metu savavaldžiavimas, panaudojant fizinį smurtą, yra apysunkis tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Jūsų atveju yra svarbu atriboti šias dvi nusikalstamas veikas. Šių nusikalstamų veikų atskyrimas ypač aktualus Jūsų klausimui dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju galimybės. Jeigu Jūsų veiksmai būtų vertinami kaip turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, negalėtų būti taikomas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, bei savavaldžiavimas, panaudojant fizinę prievartą, yra giminingos nusikalstamos veikos. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės teorijoje nustatyta, jog abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai.

Tačiau nors turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs, visgi, tarp šių nusikaltimų yra esminis skirtumas – turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, kadangi tarp šalių nėra susiklosčiusių ir realiai egzistuojančių teisinių santykių. Tuo tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas laikomas savavaldžiavimu. Taigi, sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo sudėties požymius, visuomet būtina nustatyti – ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą?

Mindaugas Bliuvas

© Asmeninio albumo nuotr.

Iš Jūsų pateiktos situacijos galima daryti išvadą, kad tarp Jūsų ir draugo buvo susiklostę turtiniai santykiai, taigi Jūs turėjote teisę į turtą bei teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo perduoti turtą – Jums negrąžintą skolą. Vis dėlto, kaip matyti, Jūs, turėdamas teisėtą pagrindą reikalauti skolos grąžinimo, tai padarėte prieš nukentėjusįjį panaudodamas fizinį smurtą. Kitaip tariant, ėmėtės veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia naudoti, ir tokiu būdu nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, siekėte įgyvendinti savo turimą ir pripažįstamą (Jūsų draugas pripažino skolą, kadangi ją vėliau grąžino), tačiau nerealizuotą (tuo metu Jums skola dar nebuvo grąžinta) tikrą teisę į skolos grąžinimą. Taigi, šiuo atveju Jūsų veiksmai visgi atitiktų ne turto prievartavimo, bet savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą požymius.

Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokių padarinių sukėlė Jūsų panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi Jūsų veika, sukėlusi tam tikrų sunkių padarinių (pavyzdžiui, sunkus sveikatos sutrikdymas), gali būti kvalifikuojama papildomai – atskirai nuo savavaldžiavimo.

Svarbu ir tai, kad nusikaltimą vertinant kaip savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą, nepakanka tik nustatyti, kad nukentėjusysis patyrė fizinę prievartą. Taip pat turi būti nustatyta, kad naudojant tokią prievartą buvo padaryta didelė žala (gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė) nukentėjusiojo ar jo artimo žmogaus teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent didelė žala yra būtinas savavaldžiavimo požymis, kadangi savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos gali būti vertinami tik kaip administracinės teisės pažeidimas.

Visgi, įstatyme nėra numatyti kriterijai didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes.

Kalbant apie susitaikymą su nukentėjusiuoju, kaip minėta anksčiau, ypač aktualu kaip yra vertinamas nusikaltimas. Būtina, jog asmuo prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką, susitaikytų su nukentėjusiuoju bei savo noru atlygintų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kadangi Jūsų atveju nukentėjusysis gali pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrindinė susitaikymo sąlyga gali tapti civilinio ieškinio atlyginimas arba susitarimas dėl jo atlyginimo. Svarbu atkreipti dėmesį, jog galimybę susitaikyti apsprendžia ir kitos reikšmingos aplinkybės: asmens teistumas, t. y. ar asmuo yra teistas, ar teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs; ar asmeniui nėra pareikšti įtarimai dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, kiek kartų jis buvo baustas administracine tvarka bei kiti asmenybę apibūdinantys duomenys.

Taigi, Jūsų veika atitiktų savavaldžiavimo panaudojant fizinį smurtą požymius ir galėtų būti vertinama kaip tyčinis apysunkis nusikaltimas. Jeigu Jūs anksčiau nebuvote teistas ir jei savanoriškai atlygintumėte nukentėjusiajam pareikštą civilinį ieškinį ir su juo susitaikytumėte, tai nebūtų kliūčių Jums taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės bei nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: mindaugas.bliuvas@cobalt.legal.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.