Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Gyventojų pajamų mokestis taikomas pajamoms, kurios gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

Jei iš nekilnojamojo daikto pardavimo gyventojas pajamų negauna (buto pardavimo kaina yra tokia pati kaip įsigijimo kaina), gyventojui nekyla prievolė mokėti 15 proc. dydžio mokestį, nesvarbu kiek laiko parduotas nekilnojamasis turtas yra išlaikytas.

Tuo atveju, jei butas parduodamas už didesnę nei pirkimo kainą ir yra išlaikytas tik vienerius metus, nuo turto pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo (gyventojo pajamų) turės būti sumokėtas 15 proc. dydžio mokestis.

Tačiau gyventojas gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis ir tam tikrais atvejais būti atleistas nuo gyventojų pajamų mokesčio.

Neapmokestinamos gyventojo pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.

Aleksandras Kovalevskis
Jei gyventojas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos perleidžiamame bute, tuomet išlaikymo terminas nuo nekilnojamojo turto įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo turi būti ne mažesnis kaip 10 metų. Tik išvardintais atvejais gyventojas atleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu alexkovalevskis@hotmail.com.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.