Taip pat man įdomu, kodėl kai kurias bylas apeliacine tvarka nagrinėja vienas, o ne trys teisėjai?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako Vilniaus apygardos teismas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis). Pagal Civilinio proceso kodekso 322 str. dalyvaujantys byloje asmenys (pvz., ieškovas, atsakovas, pareiškėjas, tretieji ar suinteresuoti asmenys) apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Taigi, pagal aptartas Civilinio proceso kodekso nuostatas visi apeliaciniai skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kaip pats bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas turi diskrecijos teisę pats nuspręsti, ar egzistuoja būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

Paprastai apeliacinis skundas skiriamas nagrinėti žodinio proceso tvarka šeimos bylose, kai yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ar kaltės dėl santuokos iširimo, taip pat kai kurie darbo ginčai, pvz. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo, taip pat kai teismas konkrečioje byloje nusprendžia, kad reikia aiškintis tam tikras faktines bylos aplinkybes ir tam būtina išklausyti šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ar ištirti naujus įrodymus.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka yra paaiškinamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai pritaikė įstatymą pagal dalyvaujančių byloje asmenų į bylą pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teisme, o naujų aplinkybių ir įrodymų apeliacinės instancijos teismas netiria, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 304 straipsnio 1 dalį, 336 straipsnio 2 dalį apeliacinius skundus, kai skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, ir ypatingosios teisenos bylose (pvz., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl įgyjamosios senaties, dėl globos ir rūpybos, dėl pripažinimo asmens neveiksniu ir kt.), taip pat atskiruosius skundus apeliacine tvarka nagrinėja vienas teisėjas.

Tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Visais kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.