Klausk teisininko: kam priklauso tėvo turtas po jo mirties iki jo vaikai sulaukia pilnametystės?

Įdomu būtų sužinoti, kaip yra paveldimas turtas po vieno iš tėvų mirties, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, ir kas už tai atsako iki jų pilnametystės?

Atsako teisės įmonės „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (LR CK) numato dvi paveldėjimo rūšis: pagal įstatymą bei pagal testamentą.

Paveldėjimo klausimas sprendžiamas pagal įstatymą, jeigu palikėjo nėra sudarytas testamentas. Kaip numatyta LR CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Pažymėtina, jog paveldint pagal įstatymą, įpėdinio amžius neturi reikšmės, t. y. šiuo atveju nepilnametis vaikas (taip pat kaip ir pilnametis) pirma eilės tvarka paveldėtų palikėjo turtą lygiomis dalimis su kitais palikėjo vaikais (ar įvaikiais), nepriklausomai nuo to, ar jie yra pilnamečiai ar nepilnamečiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CK 5.13 straipsnyje numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. palikėjo vaikais, nepriklausomai nuo to, pilnamečiai ar nepilnamečiai jie yra) sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Įpėdinio amžius turi reikšmės tuo atveju, jeigu paveldima yra ne pagal įstatymą, o pagal testamentą. Kaip numatyta LR CK 5.19 straipsnio 1 dalyje, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (LR CK 5.19 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad siekiant apsaugoti tam tikrų asmenų interesus, LR CK visgi numato privalomąją palikimo dalį, kuri reiškia, jog palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (LR CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

Taigi, tuo atveju, jeigu mirusio vieno iš tėvų būtų paliktas testamentas, kuriuo pakeista įstatyminio paveldėjimo tvarka, nepilnametis vaikas bet kuriuo atveju turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį, t. y. į pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą.

Tam, kad įgytų teisę į palikimą, įpėdinis turi jį priimti (LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis). LR CK nustato, kad nepilnametis vaikas pats priimti mirusio asmens palikimo negali – tą padaryti turi jo tėvai, todėl šiuo atveju nepilnamečio asmens vardu palikimą turėtų priimti (arba atsisakyti jį priimti) likęs vienas iš tėvų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai savo nepilnamečių vaikų vardu priimti arba atsisakyti priimti palikimą gali tik gavę teismo leidimą (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad jeigu nepilnametis vaikas turi teisę paveldėti mirusio vieno iš tėvų turtą, dėl teisės vaiko vardu priimti (arba atsisakyti priimti) palikimą įgyvendinimo, likęs vienas iš tėvų, visų pirma, turi kreiptis į teismą ir gauti jo leidimą. Šis apribojimas nustatytas siekiant užtikrinti maksimalią vaiko interesų apsaugą.

Nepilnamečio vaiko vardu vieno iš tėvų priimtas turtas tampa vaiko nuosavybe, kuris yra tvarkomas LR CK XII skyriaus Pirmame skirsnyje numatyta tvarka. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (išskyrus vaiko paveldėtą turtą su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas), kuri negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.