Klausk teisininko: kaip išsiskirti su nuo teisėsaugos besislapstančiu vyru?

Esu ištekėjusi pusantrų metų, tačiau su vyru nebegyvename metus. Jis yra ieškomas teisėsaugos dėl dviejų nusikaltimų. Santuokoje gimė vaikelis, tačiau jo tėvas pasislėpė dar jam negimus.

Dabar vaikeliui beveik pusė metukų. Vyrą esu padavusi skyryboms, greitai bus metai, kaip vyksta skyrybų procesas. Tiek teismas, tiek mano advokatas sako, kad skyrybos negalimos, kol vyras nebus supažindintas su byla, o jie to padaryti negali, nes jis niekur neregistruotas ir jo gyvenamoji vieta nežinoma.

Šiuo metu byla sustabdyta, teismas paskelbęs paiešką jam dar ir dėl skyrybų. Sakoma, kad išskyrus jam nedalyvaujant būtų pažeistos jo teisės. Tačiau ar mano teisės nėra pažeidžiamos?

Metus negyvename kartu, vaiku vyras išvis nesidomi ir nepadeda, kokios dar priežasties reikia, kad mus išskirtų?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba.

Nagrinėdami šeimos bylas teismai yra šiek tiek labiau apriboti įstatymo, nei kitais atvejais. Šeimos bylose, taip pat ir santuokos nutraukimo bylose, privaloma laikytis Civilinio proceso kodekso normų, kurių vienas iš numatytų ypatumų yra draudimas priimti sprendimą už akių šeimos bylose (CPK 378 str.).

Nors Civilinio proceso kodekse (CPK) nėra draudimo santuokos nutraukimo bylose įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, tačiau teismai paprastai atsisako tai daryti, kadangi privalo būti aktyvūs šeimos bylose (pvz., pabandyti jus sutaikyti).

Jeigu jūsų santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamas ir tėvystės nustatymo klausimas, tuomet CPK 388 str. 2 dalyje įstatymas aiškiai nurodo, kad „atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas“ ir tik išimtiniais atvejais gali būti byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Konkrečiu jūsų atveju, mūsų nuomone, jums reikėtų su savo advokatu apsvarstyti galimybę paskirti kuratorių (pvz., sutuoktinio tėvą ar motiną, ar kitą advokatą), nes tai tam tikrais atvejais gali leisti išnagrinėti bylą tiesiogiai neįteikus procesinių dokumentų atsakovui.

Kitas problemos sprendimo būdas būtų sudėtingesnis, tačiau esant poreikiui nutraukti santuoką vis dėlto galimas.

Pagal Civilinio kodekso 2.28 str. 1 d., fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu paduodamas to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir jos nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Pripažinus sutuoktinį nežinia kur esančiu, galima kreiptis į teismą pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.