Visi atliktų darbų čekiai išsaugoti, apie tai informavau pardavėją ir norėjau su juo tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau jis patikino, kad pas jį viskas veikė gerai ir už serviso darbus jis neketina atsiskaityti. Kur kreiptis ir kas šioje situacijoje teisus?

Į Delfi skaitytojo klausimą dėl automobilio sugedimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei atsakomybės paskirstymo tarp sutarties šalių atsako kontoros D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas.

Siekiant suteikti konkrečią teisinę konsultaciją ir atsakyti į DELFI skaitytojo klausimą, pirmiausia reikėtų vertinti, kaip automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje šalys buvo aptarusios daikto atsitiktinio sugedimo riziką, ar pardavėjas nebuvo suteikęs garantijos ir kitas sąlygas. Iš skaitytojo pateiktos situacijos trūksta duomenų dėl sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, tad šiuo atveju galima aptarti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias parduodamo daikto kokybę bei su tuo susijusias kitas taisykles.

Pirma, viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais.

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Lietuvos teismų praktikoje yra buvę bylų dėl faktinio automobilio būklės neatitikimo automobilio registracijos dokumentams, kas buvo pripažinta daikto trūkumu. Pavyzdžiui, yra parduodamas automobilis, kuris vietoje dviejų sėdimų vietų buvo perdirbtas į automobilį su penkiomis sėdimomis vietomis arba įsigijus lengvąjį automobilį paaiškėja, kad yra nusipirktas krovininis automobilis.

Antra, pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Jau minėta, kad atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui, bet CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Kokybės reikalavimų neatitikimas – tai paslėpti trūkumai. Jeigu pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius trūkumus, tai pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už juos neatsako.

D LEGALS teisininkas L. Stančikas pažymi, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles).

Visgi reikia atriboti, ar automobilis parduodamas jau turintis trūkumą, ar automobilis parduodamas be trūkumų, tačiau netrukus atsitiktinai sugenda. Šiuo atveju pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.

Svarbu pabrėžti pirkėjo teises, jei jam perduodamas kokybės reikalavimų neatitinkantis automobilis, pirkėjas gali reikalauti: (i) pakeisti daiktą nauju, nebent trūkumai yra maži; (ii) sumažinti pirkimo kainą; (iii) neatlygintinai per protingą terminą suremontuoti automobilį; (iv) atlyginti automobilio remonto kainą, jei automobilį suremontavo pirkėjas; (v) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti automobilio, kai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str.). Tačiau šie reikalavimai gali būti keliami, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų.

Pažymėtina, jog jei nėra numatyta automobilio garantija, pirkėjas reikalavimus dėl automobilio trūkumų gali pareikšti ne vėliau kaip per dvejus metus, tačiau kilus ginčui teisme būtų vertinama, ar pretenzijos pardavėjui buvo pareikštos per protingą terminą.

Kontoros D LEGALS teisininkas L. Stančikas nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl automobilio sugedimo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei atsakomybės paskirstymo tarp sutarties šalių, pirma būtina turėti pagrįstų įrodymų, jog paslėpti trūkumai buvo prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir toks gedimas nėra atsitiktinis, kadangi teisme įrodyti aplinkybę, jog gedimas nėra atsitiktinis tenka pirkėjui.

Pavyzdžiui, gali būti paskiriama automobilio ekspertizė ir nustatomi automobilio stabdžių sistemos defektai, kurie yra susiję su automobilio gedimais, atsiradusiais dar prieš automobilio pardavimą. Tačiau galima ir priešinga išvada, kad automobilio stabdžių sistemos gedimas atsirado savaime dėl automobilio įprasto nusidėvėjimo.

Pirkėjui ginant savo pažeistas teises dėl automobilio netinkamos kokybės teisme, reiškiant ieškinį, būtina įvertinti, ar yra pakankamai įrodymų, jog automobilio kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, nes nuo šių aplinkybių priklauso pardavėjo atsakomybė, t.y. Ieškovas privalo įrodyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.