Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Linas Kuprusevičius

Atsakant į pateiktą klausimą, būtina pažymėti, kad baudžiamojoje teisėje justicijoje nėra sąvokos „dovana“. Bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos forma išreikštas neteisėtas ir nepagrįstas atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui yra pripažįstamas kyšiu.

Kyšiu gali būti tiek materialūs, tiek nematerialūs daiktai, turintys ekonominę vertę arba jos neturintys. Todėl kyšiu yra laikomi ne tik pinigai ar kiti daiktai (alkoholiniai gėrimai, saldainių dėžutės, kuponai ir pan.), bet taip pat ir, pavyzdžiui, nemokamas automobilio remontas, pažadas teigiamai atsiliepti apie asmenį žiniasklaidoje ir pan.

Kyšio davimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) yra įvardinamas papirkimu. BK 227 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka atlikti bet kurią iš BK 227 straipsnyje įvardintų alternatyvių veikų, būtent: pasiūlyti kyšį, pažadėti duoti kyšį, susitarti duoti kyšį ar duoti kyšį. Bet kuri iš šių veikų laikoma baigtu nusikaltimu.

Linas Kuprusevičius
Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą kyla nepriklausomai nuo to, ar kyšis duodamas už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tik papirkimas už teisėtą veikimą ar neveikimą laikomas mažiau pavojinga veika.

Teisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus yra laikomi tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai ar veiksmų neatlikimas, kuriuos tas asmuo gali ir privalo atlikti/neatlikti vykdydamas jam numatytas pareigas.

Pavyzdžiui, teisiamas asmuo po nuosprendžio paskelbimo davė kyšį teisėjui ir sekretorei už bylos išnagrinėjimą, nuosprendžio priėmimą ir sekretoriavimą teismo posėdžiuose, t.y. už tai, ką teisėjas ir sekretorė privalėjo atlikti pagal savo pareigas.

Tuo metu neteisėtas veikimas ar neveikimas yra tuomet, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, peržengdamas jam įstatymais suteiktus įgaliojimus, atlieka tam tikrus neteisėtus veiksmus arba neatlieka privalomų atlikti veiksmų.

Pavyzdžiui, pastatą stačiusios bendrovės direktorius davė kyšį statybos inspekcijos pareigūnui už tai, kad šis nefiksuotų pažeidimų ir, nepaisant akivaizdžių trūkumų, pasirašytų statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei kyšis duodamas ne už konkrečių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymą, o dėl gerų santykių palaikymo, siekiant asmens palankumo ateityje, tai vis tiek užtrauks baudžiamąją atsakomybę.

Klausime pateikiamu atveju, atsidėkojant gydytojui už gerai atliktą operaciją, tokie veiksmai turi visus būtinus subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius kilti baudžiamajai atsakomybei už papirkimą. Gydytojas BK 227 straipsnio prasme yra laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

Iš Jūsų aprašytos situacijos akivaizdu, jog dovaną gydytojui ketinate įteikti ne dėl kažkokių asmeninių Jūsų ir gydytojo tarpusavio ryšių buvimo, o kaip padėką už gerai atliktą gydytojo darbą, t. y. už gydytojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Šiuo atveju, kada tokią dovaną įteiksite gydytojui – prieš ar po operacijos atlikimo reikšmės neturi, kadangi tokia dovana bet kuriuo atveju bus pripažįstama kyšiu.

Reikšmės neturi ir tai, ar dovaną įteiksite tiesiogiai ją perduodant gydytojui, ar netiesiogiai, dovaną paliekant gydytojui ant stalo, perduodant ją medicinos seselei ar kitu būdu – tai vis tiek bus laikoma gydytojo papirkimu.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.