Savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje nesu gavęs sąskaitų ar raginimų sumokėti. Nutartis atsiųsta į darbovietę.

Susisiekus su šia įmone, buvo paaiškinta, kad sąskaitos pristatomos į objektą (negyvenamąją patalpą) ir jie fiziškai negali pristatyti ten, kur savininkai yra registruoti. Kiek žinau, kitos pastatus administruojančios įmonės pristato sąskaitas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – kas yra logiška.

Ar yra galimybė skųsti teismo sprendimą pagrindžiant tuo, kad nebuvau įspėtas jokiais būdais nei apie įsiskolinimą, nei apie patraukimą civilinėn atsakomybėn? Dėl skolos pretenzijų neturiu, tačiau esu priverstas sumokėti teismo proceso išlaidas, nors nebuvau informuotas nei apie patį procesą, nei apie pačią skolą.

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė.

Iš pateikto klausimo galima daryti išvadą, kad negyvenamosios patalpos priklauso skaitytojui kaip fiziniam asmeniui (ši aplinkybė yra svarbi vertinant informavimo apie teismo procesą tinkamumą) ir kad jis nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą tol, kol gavo teismo procesinį sprendimą dėl skolos priteisimo.

Deja, iš klausimo nėra galimybės nuspręsti, apie kokio pobūdžio procesinį sprendimą kalbama. Skaitytojas mini teismo nutartį, tačiau tai veikiausia yra klaida, nes nutartimi skolos priteisimo klausimas nėra sprendžiamas. Tai galėtų būti teismo sprendimas, preliminarus sprendimas, sprendimas už akių, ar teismo įsakymas. Priklausomai nuo dokumento pobūdžio, skiriasi veiksmai, kurių galima imtis atitinkamoje situacijoje.

Jei skaitytojui atsiųstas dokumentas yra teismo sprendimas ar sprendimas už akių, galima įtarti informavimo apie teismo procesą pažeidimą. Iš to, kad teismo procesinis dokumentas buvo atsiųstas į skaitytojo darbovietę, taip pat tai, kad skaitytojas yra deklaravęs gyvenamąją vietą,  galima spręsti, kad teismui buvo žinoma jo gyvenamoji ir/ar darbo vieta, todėl ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį (jei toks vyko) turėjo būti įteiktas skaitytojui pasirašytinai.

Pagal CPK 123 straipsnio nuostatas, ieškinys ir/ar šaukimas taip pat galėjo būti įteiktas kuriam nors su skaitytoju kartu gyvenančiam pilnamečiam jo šeimos nariui jo gyvenamojoje vietoje (gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys teismui yra žinomi) arba darbovietės administracijai. Įteikimas viešo paskelbimo būdu tokiu atveju nėra galimas.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pagal CPK 329 straipsnį, netinkamas informavimas apie teismo procesą yra absoliutus pagrindas panaikinti byloje priimtą sprendimą. Tačiau būtina pažymėti, kad bylos nagrinėjimas tokiu atveju nėra užbaigiamas – byla iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Jei skaitytojui įteiktas procesinis dokumentas yra teismo įsakymas arba preliminarus sprendimas, tokiu atveju jokio pažeidimo nėra. Tiek teismo įsakymas, tiek preliminarus sprendimas priimami nepranešus atsakovui ir apie teismo procesą atsakovas sužino tik gavęs šiuos dokumentus. Svarbu pažymėti, kad nei teismo įsakymas, nei preliminarus sprendimas nėra vykdomi, jei atsakovas per įstatymo nustatytą terminą, kuris turėtų būti nurodytas teismo atsiųstame pranešime, pateikia teismui prieštaravimus.

Atsakovui pateikus prieštaravimus, ginčo nagrinėjimas teisme tęsiamas bendra tvarka, išklausant atsakovo poziciją.

Taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš klausimo, skaitytojas neginčija savo skolos, nesutinka tik su teismo išlaidomis. Tokiu atveju vertėtų pamąstyti, ar teismo proceso tęsimas yra tikslingas, kadangi ginčijant priimtą sprendimą bylinėjimosi išlaidos tik išaugtų.

Pagal teismų praktiką, vien ta aplinkybė, kad skaitytojui sąskaitos buvo siunčiamos ne jo pageidaujamu adresu, nesudarytų pagrindo atmesti pastatą administruojančios įmonės reikalavimus dėl skolos priteisimo, o pareiga padengti proceso išlaidas tektų skaitytojui.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.