Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas už partizanų sunaikinimą, kvalifikuotą kaip genocidą, kalėti nuteisto buvusio MGB agento-smogiko Merkelio Bulatovo bylą, pirmadienį nusprendė kreiptis išaiškinimo į KT.
Archyviniai dokumentai liudija, kad Aido slapyvardį turėjęs MGB agentas-smogikas M.Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo 1952-1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis Lietuvos partizanus. Už tai Vilniaus apygardos teismas M.Bulatovą, kuriam dabar 85 metai, 2010 metais Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas realia septynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Šį nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė nuteistojo gynėja, prašydama atleisti jos ginamąjį nuo bausmės. Nagrinėdami skundą, šio teismo teisėjai atkreipė dėmesį, kad dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio, kuris apibrėžia genocidu laikomą nusikaltimą, kiti genocido bylas nagrinėję teismai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą. Šio teismo prašoma išaiškinti straipsnio taikymą, taip pat atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.
Po Apeliacinio teismo nutarties išsprendžiant nuosprendis būtų įsiteisėjęs. Realia laisvės atėmimo bausme nuteistasis buvo paliktas laisvėje iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo genocido byloje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jis gali suvokti savo veiksmus ir neserga ligomis, kurios įtrauktos į sąrašą, dėl kurių gali būti atleistas nuo bausmės vykdymo.
Pirmadienį nutartį priėmusi Lietuvos apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad pagal šiuo metu galiojančio Baudžiamoji kodekso 99 straipsnį, Lietuvoje genocidu pripažįstami veiksmai, kuriais siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį gyventojų, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei. Tačiau Vienos konvencijoje dėl genocido ir Romos statute – tarptautinėse sutartyse, kurios Seimo yra ratifikuotos ir galiojančios Lietuvoje, genocido nusikaltimas apibrėžiamas kaip veiksmai, kuriais ketinama (siekiama) visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę žmonių grupę.
"Taigi BK 99 straipsnyje nustatyta genocido sąvoka skiriasi nuo tarptautiniuose teisės aktuose naudojamos genocido sąvokos savo apimtimi. BK 99 straipsnyje kaip genocidas kvalifikuojami veiksmai ne tik prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei grupei, bet taip pat ir socialinei ar politinei grupei. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo išplėtota teisinės valstybės doktrina įtvirtina universalų teisinės valstybės principą, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, garantuojama teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, užtikrinama teisės normų darna, užtikrinama, kad tarp teisės normų negali būti jokių prieštaravimų ir jokios konkurencijos", - rašoma Lietuvos apeliacinio nutartyje.
Be kita ko teismo nutartyje sakoma, kad Lietuvos partizanai buvo susiję bendromis politinėmis pažiūromis ir įsitikinimais, kadangi ginkluoto pasipriešinimo forma priešinosi okupaciniam režimui, tai yra priklausė politinei grupei, kuri vykdė Lietuvos išsilaisvinimą iš minėto rėžimo, todėl tokie asmenys - Lietuvos partizanai - priklauso BK 99 straipsnio dispozicijoje numatytai politinei grupei. Tačiau iki 1998 metų tokios veikos prieš politines ir socialines grupes nei tarptautinėje, nei Lietuvos teisėje nebuvo teisiškai apibrėžtos kaip nusikalstamos. BK 99 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis buvo esmingai papildyta – išplėstas asmenų grupių, prieš kurias galimas genocidas, sąrašas 1998 m. Todėl abejonių kelia ne tik politinių ir socialinių grupių įtraukimas į genocido sąvoką, bet ir tai, kad šis genocido sąvokos pakeitimas, iš esmės sunkinantis M.Bulatovo teisinę padėtį, yra taikomas atgaline data.
Pasak Apeliacinio teismo, šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad išplėtus genocido nusikaltimo ribas ir kartu nustačius tokios normos taikymo grįžtamąją galią bei senaties instituto netaikymą, gali būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinta asmens, padariusio nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas, ir kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Bylos duomenimis, M.Bulatovas dalyvavo naikinant Lietuvos gyventojus, nes jie priešinosi sovietų okupacinei valdžiai. Jis veikė grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais.
Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais "Vytauto" apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo nužudyti, kiti - suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui.
Taip pat nustatyta, kad M.Bulatovas su kitais agentais dalyvavo 1953-iųjų pavasarį Švenčionių rajone nužudant du Lietuvos partizanus.
Į KT dėl BK 99 straipsnio, apibrėžiančio atsakomybę už genocidą, yra kreipęsi Seimo nariai ir keli šalies teismai.
KT teismas skelbia, kad yra gavęs 99 prašymus dėl įstatymų atitikties Konstitucijai.
Seimo narių grupės prašymas dėl genocido apibrėžimo eilėje yra 79, po to gauti dar trijų teismų prašymai - Panevėžio apygardos teismo, nagrinėjančio A.Kraujelio-Siaubūno žūties aplinkybes. Taip pat yra gautas Panevėžio apygardos teismo prašymas kitoje genocido byloje bei Lietuvos apeliacinio teismo prašymas dar vienoje genocido byloje.
Šie prašymai turėtų būti sujungti į vieną. Kada jie bus nagrinėjami, kol kas nežinoma.