Dėl plėšimo, vagystės ir sveikatos sutrikdymo du kartus teistas P. Seliukas buvo įkalintas Pravieniškių pataisos namų antrojoje valdyboje – ten, kur ne vienerius metus veikė Kauno organizuotų nusikalstamų grupuočių lyderių įkurtas „Pravieniškių mafijos“ susivienijimas. Tačiau šiandien kalinys bausmę atlieka jau ne nusikaltėlių kontroliuojamame sektoriuje – supratęs, kad pinigai geresnio gyvenimo jam neatneš ir gali tekti mokėti dar ne kartą, P. Seliukas „išsilomino“: dėl nelegaliai įgyto mobiliojo ryšio telefono patekęs į drausmės zoną nutarė daugiau nebegrįžti į savo gyvenamąją zoną.
Pataisos namų administracija P. Seliuką perkėlė į trečiąją valdybą – čia, anot kalinčio kauniečio, nuteistieji nepripažįsta ir nesilaiko kalinių subkultūros. „Čia visai kitoks gyvenimas“, – teigė jis. Dar pavasarį į laisvę turėjęs išeiti jaunas vyras šiandien vėl įkalintas – atlikdamas bausmę pataisos namuose jis dėl cigarečių įsivėlė į konfliktą su kitu nuteistuoju ir jam nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl dar kartą buvo nuteistas.
P. Seliukas – vienas iš keliolikos nuteistųjų garsiojoje „Pravieniškių mafijos“ byloje. Tačiau nuteistasis teigia, kad niekam neturi pretenzijų: nei su Kauno organizuotu nusikalstamu pasauliu susijusiam Aidui Kupčiūnui, kuris yra kaltinamas sukūręs ir vadovavęs nusikalstamam susivienijimui Pravieniškėse, nei kitiems zonoje bausmę atliekantiems nuteistiesiems.
„Niekam neturiu jokių pretenzijų, byloje niekam nereiškiu civilinio ieškinio ir kodėl esu pripažintas nukentėjusiuoju, iki šiol nesuprantu“, – per apklausą Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja „Pravieniškių mafijos“ bylą, sakė P. Seliukas. Jo apklausą teisėjai surengė nuotoliniu būdu.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad P. Seliukas į Pravieniškių pataisos namus buvo pristatytas dar 2015 m. balandžio 2 d. – vos tik į zoną atvykusį nuteistąjį karantino patalpose pasitiko čia tvarką prižiūrintis „bugoras“ Algirdas Daukšas. Pasak prokurorų, veikdamas pagal nusikalstamo susivienijimo lyderių numatytą planą ir vaidmenų pasiskirstymą jis, surinko duomenis apie P. Seliuką ir perdavė juos A. Kupčiūnui.
Kai po savaitės pataisos namų administracija P. Seliuką paskyrė atlikti bausmę 1-ojo lokalinio sektoriaus 3-io būrio 1-oje brigadoje, jį pasitikęs vienas „dūchas“ nuvedė į virtuvę, kur šio jau laukė A. Kupčiūnas – pasikvietė pasikalbėti į „kamorą“. O čia, anot pareigūnų, prieš zonos naujoką buvo panaudota psichinė prievarta – iš P. Seliuko už gyvenimą „bachūrų“ sektoriuje buvo pareikalauta sumokėti du tūkstančius eurų. Jeigu šio reikalavimo nuteistasis nebūtų įvykdęs, anot pareigūnų, jis būtų pažemintas iki „dūchų“ arba net „gaidžių“.
Bylos duomenimis, P. Seliukas sutiko sumokėti pinigus, todėl A. Kupčiūnas jam padavė lapelį, kuriame buvo užrašytas banko sąskaitos numeris – į ją po dviejų savaičių nuteistojo artimieji pervedė pusantro tūkstančio eurų.
Į zoną, kurioje galiojo nerašytos nusikaltėlių taisyklės, patekęs P. Seliukas teisme pripažino, kad pinigai buvo sumokėti, nors tai jam buvo labai didelė suma. „Tėvams sakiau, kad man reikia pinigų – jie bandė klausinėti, bet neleidau nieko apie tai žinoti, tiesiog sakiau, kad man labai reikia“, – sakė P. Seliukas.
„A. Kupčiūnas man buvo pasakęs, kad pinigai reikalingi sporto inventoriui, kamuoliams, krepšinio dangai tvarkyti, suoliukų dažymui, – kalbėjo nukentėjusiuoju pripažintas nuteistasis. – Kad nemokėsiu, man neužteko drąsos pasakyti. O kai sumokėjau, A. Kupčiūnas pasakė, kad viskas gerai, galėsi ramiai gyventi. Gyvenau, bet mačiau, kad vyravo labai keista atmosfera – žmonės nenorėjo su manimi bendrauti, supratau, jog jie sužinojo, kad už gyvenimą mokėjau pinigus. Buvau susimokėjęs „bachūras“, turėjau laikytis subkultūros, nors kažkokių privilegijų neturėjau. Vienas svarbiausių „bachūrų“ nerašytų įstatymų – nebendradarbiauti su pareigūnais. O daugiau... Daugiau neturiu ką ir papasakoti, nes šiame sektoriuje prabuvau pusę metų, beveik visą laiką neišeidavau iš savo kambario – iš prigimties nesu drąsus žmogus, neieškojau kontaktų ir visą laiką žiūrėjau televizorių.“
Sėdėdamas už grotų P. Seliukas iš vieno „gaidžio“ įsigijo mobiliojo ryšio telefoną, bet netrukus jį surado prižiūrėtojai. „Dėl to buvau uždarytas į drausmės būrį – čia vienas nuteistasis, sužinojęs, kad už gyvenimą su „bachūrais“ susimokėjau, pasakė, jog ir vėl turėsiu mokėti, – tęsė pasakojimą nuteistasis. – Visi moka, jeigu nors kartą būna susimokėję. Todėl nutariau į sektorių nebegrįžti – jau sėdėdamas jame rezgiau planus, kaip greičiau ištrūkti.“
Nors buvo perkeltas į kitas administracijos paskirtas patalpas, tačiau P. Seliukas sako, kad „bachūrų“ valdomame sektoriuje kalinimo sąlygos buvo geresnės: „Čia ir gražesnė aplinka, žmonės tvarkingesni, ir remontai padaryti – galbūt net už tuos pinigus, kuriuos esu sumokėjęs.“
Kalinys pažymėjo, kad dabar nebesilaiko subkultūros, o apie ją sužinojo vos tik atvykęs į pataisos namus iš administracijos. „Čia mačiau ant sienos pakabintą oficialią informaciją, kaip gyvena nuteistieji, ar jie laikosi subkultūros, ar iš „bachūrų“ valdomo sektoriaus yra galimybė eiti į darbą, ar – ne, – pasakojo P. Seliukas. – Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pirmajame sektoriuje gyvena nuteistieji, kurie priklauso kažkokioms grupuotėms, laikosi subkultūros ir yra geriau psichologškai pasiruošę.“
Gerokai išsamiau apie tai, kaip P. Seliukas pateko į pataisos namus ir buvo „nubilietuotas“, pareigūnams papasakojo tuo metu su „kamoros vierchais“ gyvenęs nuteistasis Dainius Pauliukevičius – ikiteisminio tyrimo metu jis teisėsaugai padėjo atskleisti „Pravieniškių mafijos“ nusikaltimus, todėl buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Anot D. Pauliukevičiaus, dar prieš atvykstant P. Seliukui į zoną jis sulaukė skambučio iš laisvės – skambinę asmenys norėjo naujoką užtarti, prašė jį pagloboti, kol atliks bausmę, ir „nenuvaryti dūchauti“ ar reikalauti pinigų.
„Kai P. Seliukas atvyko ir buvo apgyvendintas lokalkėje, gal po savaitės ar dviejų jis pasiskundė, kad „vierchai iš kamoros“ jam „užkabino“ pinigų sumą, – pasakojo liudytojas. – Jis sakė, kad pinigų buvo pareikalauta jau pačią pirmąją dieną, jam buvo liepta susimokėti penkis tūkstančius eurų, o jis pinigų neturi ir nežino, ką daryti. Kai prausykloje sutikau „bachūrą“ Andrių Obelienių, paklausiau, kas čia vyksta, kodėl jie reikalauja susimokėti, priminiau, kad už P. Seliuką skambino pažįstami iš laisvės. A. Obelienius pasakė, kad „kamoroje“ pokalbio pats P. Seliukas sutiko sumokėti ir dabar jau nieko nebegalima padaryti, kelio atgal nebėra. Paprašiau jam duoti daugiau laiko, taip pat nemušti ir nepažeminti iki „dūchų“ ar „gaidžių“. A. Obelienius davė dar savaitę laiko. Po šio pokalbio koridoriuje klausiau P. Seliuko, ar šis tikrai „kamoroje“ sutiko susimokėti reikalaujamą pinigų sumą – jis patvirtino, sakė, kad bijojo, jog jei atsisakys mokėti, tai bus sumuštas. Pasakiau, kad kito kelio dabar nebus – turės sumokėti.“
Anot D. Pauliukevičiaus, už gyvenimą sektoriuje sutikę mokėti ir susimokėję nuteistieji tapdavo „mediniais bachūrais“ – iš jų vėliau ne kartą vėl buvo reikalaujama pinigų. Tačiau P. Seliukas to išvengė, nes dėl pažeidimo patekęs į drausmės būrį daugiau į „bachūrų“ sektorių nesugrįžo.
Kas iš tikrųjų vyko Pravieniškėse daugiau kaip šešerius metus, kodėl nuteistieji buvo reketuojami, paverčiami „dūchais“ ir „gaidžiais“, D. Pauliukevičiaus, kaip ir kitų ilgą laiką zonoje kalėjusių nuteistųjų pasakojimus jau lapkričio pabaigoje bus galima perskaityti leidyklos „Baltos lankos“ išleidžiamoje knygoje „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai.
Apie tai, ką patiria prižiūrėdami pavojingus nusikaltėlius, pasakojo ir pataisos namų darbuotojai, kurie dėl to sulaukė nemalonumų.
Knygoje bus ir istorijų apie pramogų pasaulio atstoves ir jų mylimuosius, kurie dėl valdžios zonoje net buvo pasiryžę įvykdyti pačius sunkiausius nusikaltimus, o pataisos namų vadovybė pavojingų nusikaltėlių daromus nusikaltimus dangstė – tuo metu, kai buvo terorizuojami ir net žudomi nuteistieji, netvarka įkalinimo įstaigoje buvo slepiama prisidengiant vienu itin garsiu televizijos dainų projektu.
DELFI vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė neabejoja, kad knyga „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ taps ne tik šių, bet ir kitų metų bestseleriu.
„Ši knyga įtraukia taip, kad net ir padėjęs ją nebegali nustoti galvojęs, ką perskaitei, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė. – Dar labiau sukrečia, kad aprašomi įvykiai ir herojai yra tikri ir jie yra visai šalia mūsų. Ir dauguma jų – visiškai jauni vaikinai, už grotų patekę pirmą kartą ir dar būdami nepilnamečiais.“
„Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ knygynuose ir prekybos vietose pasirodys paskutiniosiomis lapkričio dienomis, leidykla „Baltos lankos“ jau pradėjo išankstinę prekybą internetu – knygą galima įsigyti paspaudus šią nuorodą.
„Pravieniškių mafija “ – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi asmenys iš pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių. Susikūrę kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai.