Moteris sako nuostolių kompensavimo jau nesitikinti. Bet norinti pasidalinti savo istorija viešai, kad nuo šių ar panašių apgavikų nenukentėtų dar daugiau žmonių.
Atidavė raktus be avansinio mokesčio
„Kadangi slaugau ligotą motiną, pastaruoju metu savo bute negyvenu. Nusprendžiau jį laikinai išnuomoti ir tokiu būdu prisidurti vieną kitą eurą. Šiemet pavasarį pasiruošiau nuomos sutarties sąlygas ir įdėjau skelbimą, kad išnuomoju trijų kambarių butą.
Netrukus atėjo jauna šeima su dviem mažamečiais vaikais, viena mergytė dar visiškai mažytė. Nors ir nuomojau patalpas pirmą kartą, žinojau, kad įsileidžiant nuomininkus su nepilnamečiais vaikais, reikia pasidomėti, ar vaikai turėtų kitą gyvenamąją vietą, jei nuomojamą būstą šeimai tektų palikti. Viską aptarėme ir suderinome. Nuomos sutartyje buvo įrašyta, kad, reikalui esant, vaikai galėtų apsistoti pas šeimos giminaičius Šiaulių rajone. Atskiromis sutarties sąlygomis nuomininkai buvo įpareigoti bute nelaikyti gyvūnų ir nedaryti jokių pakeitimų.
Regis, viską apgalvojau, viskam pasiruošiau. Bet, matydama jaunus žmones ir jų labai prašoma, pagailėjusi mažo vaiko, sutikau neimti avansinio mokesčio už patalpų nuomą. Tiesiog pasirašėme sutartį ir atidaviau buto raktus,“ – pasakojo nukentėjusi moteris.
Iš pradžių mokėjo tvarkingai, vėliau dingo neperspėję
Įleidusi nuomininkus, buto savininkė patalpose nesilankė. Nieko netikrino, nekontroliavo. Nuomininkai pirmuosius penkis mėnesius tvarkingai atsiskaitinėdavo. Atrodė, galima jais pasitikėti. Net ir šeštąjį mėnesį, kai nuomos mokesčio nebesulaukė, ne iš karto suprato, kas vyksta. Du mėnesius liko nesumokėti ir mokesčiai už komunalines paslaugas.
Pasak buto savininkės, nuomininkai net tik išsikraustė neperspėję, bet ir paliko bute gausybę savo daiktų: vaikų batukų, kuprinę, sauskelnių, seną rašomąjį stalą ir t. t. Reikėjo kantrybės, kol galų gale sulaukė nuomininkės-bėglės elektroninio laiško su leidimu tuos daiktus išmesti. Sako, teks dabar samdyti mažiną, kad viską išvežtų. O kai nusiuntė nuomininkams pastabas, kad šie pažeidė sutarties sąlygas laikydami gyvūnus ir gręždami skyles sienose, sulaukė įspūdingo „pasiteisinimo“ (el. laiško kalba netaisyta):
„Ka tu galvoji su mazais vaikais priiemus??? Nutriuses tas butas su nutriususiais baldais!!!! Geriau prisimink koky buta isnomavai!!! Dar cia pretenzijas kazkokias reiski!!!! Tas butas daugiausiai vertas 250. Juolab kad ten kaip sklepe tamsu!!! Tas parketas buvo baisus nuo pat pradziu!!! Sienos baisios!!! Neberasyk ir nebegadink nuotaikos!!!! Gavai pinigus nemazus uz ta kamurke!!! Visi tavo laiskai nuosiol eis I siuksline!!!! Sekmes ir viso gero!!!!“
Vardydama nuostolius moteris sako, kad jie viršys tūkstantį eurų: 780 eurų skola už nuomą ir komunalines paslaugas, 240 eurų už durų spynų cilindrų pakeitimą, dar teks mokėti už paliktų daiktų išvežimą ir sudarkyto buto remontą.
Jaučiasi nebaudžiami, todėl nuomotojus apgauna ne pirmą kartą
Nukentėjusi moteris turi įrodymų, kad šie apsukruoliai pridarė nuostolių ne jai vienai. Jos dukra socialiniame tinkle paskelbė apgavikų pavardes ir pakvietė atsiliepti kitus nukentėjusius asmenis, kurie galėtų prisidėti prie civilinio ieškinio. Netrukus parašė vyras, kuriam ta pati mažamečių vaikų mama liko skolinga 1200 eurų. Jis tikino, kad ši apsukruolė „jau turi reikalų su antstoliais“.
Minėtas viešas skelbimas šeimynėlę ne juokais supykdė. Anot nukentėjusios vilnietės, jie pradėjo grasinti, kad kreipsis į policiją dėl neteisėto asmens duomenų paviešinimo. Taip pat tikino buto šeimininkę, kad teisme ji nieko nelaimėsianti: mat jie nuolat išsikrausto iš butų neatsiskaitę ir niekas nieko nepadaro. Netgi pasigyrė, kad lygiai taip pat, neįspėję ir nesusimokėję, jie išsikraustė iš nuomoto buto sostinės S. Neries gatvėje. Ir esą nuomotojas niekur nesikreipė.
Oficialaus turto šie žmonės veikiausiai neturi, skolų nėra iš ko išieškoti. Todėl įžūliai „spjauna“ į bet kokias teisines priemones (el. laiško kalba netaisyta):“
„Atvirai galiu pasakyti kad su anstoliais musu gazdinti nereikia... patikekit manim mes tikrai nebijom... jokio mes nusikaltinimo nepadarem ir jokiu aferizmu neuzsijamame. . Juk negyvenom uzdyka puse metu... O su policija taip pat nereikia gazdinti jie I tokius dalykus nesikisa... o del teismo galite kreiptis tik patirsite daug islaidu o rezultato nebus... Dar karta pasikartosiu kad su anstoliais tikrai nepagazdinsite nes... Tai geriau taikiai susitaikyti su tuom kas ivyko... Darykit ka tik norit. Ir atstokit!!!!!“
Buto savininkė jau domėjosi, kaip reikėtų sutartį pažeidusiems nuomininkams įteikti teisinius dokumentus. Išsiaiškino, kad tai praktiškai neįmanoma. Mat jų gyvenamoji vieta deklaruota prie Vilniaus miesto savivaldybės ir niekas negali pasakyti, kur konkrečiai ieškoti šių žmonių.
Vis dėlto vilnietė pasiryžusi pasiekti teismą ir bent jau pailginti šių apsukruolių sukauptų skolų sąrašą.
„Jeigu to nepadarysiu, pati jausiuosi blogai“, – sako nukentėjusi moteris. Būtent dėl to ji paskambino ir į Lietuvos antstolių rūmus: norėjo išsiaiškinti, ar šiuo atveju kuo nors galėtų padėti antstoliai ir kokias teises pati turi gindama savo interesus.
Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė: verta pasidomėti nuomininkais
Šiuo atveju esminė klaida buvo nepaimti nuomos užstato (bent už du mėnesius), tai būtų padėję kompensuoti patirtus nuostolius.Nors pasitikėti žmonėmis – geras jausmas, nuomos santykiuose svarbu ne tik pasitikėti, bet ir tikrinti. Jei palygintume Lietuvos ir Vakarų Europos šalių nuomotojų keliamus reikalavimus, pamatytume, kad lietuviai nuomotojai vis dar labai kuklūs. Pavyzdžiui, prancūzas-buto savininkas neįsileis į butą lietuvio studento, jei neturės dokumentų apie to studento tėvų pajamas. Vakarų šalyse tai savaime suprantama.
Nuomotojas gali paprašyti, kad nuomininkas pats pateiktų išrašą iš Antstolių informacinės sistemos (jį gali suformuoti prisijungęs prie vykdomosios bylos portalo www.antstoliai.lt). Jei išieškomų skolų nėra, tai portale rodomas įrašas „Sąrašas tuščias“. Jeigu yra – tai pateikiamas priverstinai išieškomų sumų sąrašas ir nurodomi skolų reikalaujantys kreditoriai. Tais atvejais, kai nuomininkas neturi galimybių savarankiškai prisijungti prie vykdomosios bylos portalo (negali savęs identifikuoti per elektroninę bankininkystę ar pasinaudodamas elektroniniu parašu), jis gali kreiptis į Lietuvos antstolių rūmus. Paštu arba elektroniniu paštu info@antstoliurumai.lt atsiuntus pasirašytą prašymą dėl informacijos suteikimo apie besikreipiančio asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, pareiškėjui išduodama atitinkama pažyma. Kreipimosi tvarka detaliai aprašyta Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje (https://www.antstoliurumai.lt/informacija-apie-skolas).
Netgi asmens reakcija į nuomotojo prašymą pateikti duomenis apie skolas jau yra vertinga informacija nuomotojui. Jeigu žmogus neturi ko slėpti, jis neprieštaraudamas pateikia išrašą. O jei pradeda aiškinti, kad pateiki prašomą informaciją būtų labai keblu dėl šimto su trupučiu priežasčių – tai jau signalas, kad asmens kredito istorija ne pati geriausia ir kad skola nuomotojui gali tapti dar viena eiline jo skola.
Nuostolių prevencijai naudinga faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga
Apie šią antstolių teikiamą paslaugą jau daugelis žino. Tik gaila, kad dažnai į antstolius kreipiamasi pavėluotai – kai žala ar nuostoliai, kurių buvo galima išvengti, jau atsiradę. Taip atsitiko ir aprašytuoju atveju. Net jei antstolis ir užfiksuotų apgadinto buto vaizdus dabar, tai netaptų įrodymu, kad skylės sienose atsirado dėl konkrečių nuomininkų kaltės.
Antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga geriausia pasinaudoti prieš įsileidžiant nuomininkus. Nufotografuodamas arba nufilmuodamas patalpas ir jose esančius baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus, antstolis nešališkai užfiksuoja turto būklę. Stebėti šį procesą gali būti kviečiami ir nuomininkai. Toks faktinių aplinkybių konstatavimas yra geriausia nemalonių siurprizų prevencija. Tai drausmina abi sandorio puses. Vis dėlto, jeigu nuomininkams išsikrausčius patalpos būna pernelyg nugyventos, tada galima pasikvieti antstolį dar kartą. Teisminio ginčo atveju du faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai padėtų įrodyti, kad patalpas apgadino būtent konkretūs nuomininkai, iš kurių reikalaujama atlyginti padarytą žalą.
Skolų prisiteisimą palengvintų antstoliams suteikta teisė išduoti teismo įsakymus
Teismo įsakymas yra sparčiausias ir pigiausias būdas prisiteisti skolas. Tačiau tam privalomos dvi sąlygos: teisminiai dokumentai turi būti įteikti skolininkui, o skolininkas per 20 dienų teismui neturi pareikšti prieštaravimų dėl skolos.
Skolų prisiteisimas teismo įsakymu taptų dar paprastesnis, jeigu galimybė išduoti tokį dokumentą neginčijamų skolų atvejais būtų suteikta ir antstoliams. Lietuvos antstolių rūmai yra pateikę atitinkamą siūlymą kompetentingoms institucijoms.
Vis dėlto nukentėjusiai buto savininkei pasinaudoti teismo įsakymo procedūra galimybių nedaug, kadangi nuomininkams-bėgliams vargiai pavyks įteikti reikiamus dokumentus. Bet verta žinoti, kad daugeliu panašių atvejų taip pat gali padėti antstolių teikiama dokumentų įteikimo paslauga. Palyginti su pašto kurjerių paslaugomis, šis būdas turi du svarbius privalumus: antstoliai gali imtis papildomų priemonių aiškindamiesi skolininko buvimo vietą, o adresato atsisakymas priimti antstolio teikiamus dokumentus sukuria tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir dokumentų įteikimas.
