Ar reikia ir kokių veiksmų imtis, Teisėjų taryba spręs po to, kai bus gautas Konstitucinio teismo išaiškinimas dėl 1999 m. gruodžio 21 d. šio teismo nutarimo nuostatų, susijusių su teisėjo ir teismų nepriklausomumo ir tinkamo teisėjo pareigų atlikimo užtikrinimu.„Į KT kreipiausi norėdamas išsklaidyti abėjones dėl teismų savivaldos institucijų priimamų sprendimų konstitucingumo. Dėl skirtingo konstitucinės doktrinos interpretavimo kyla klausimas, ar Konstitucijos saugomas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas panaikina galimybes vertinti teisėjų procesinius sprendimus vykdant teisingumą teisėjo aplaidumo požiūriu“, – teigia kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pateikęs Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimu yra išaiškinęs, jog teisėjai turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, o teisminės valdžios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo užtikrinti, kad teisėjai deramai atliks savo pareigas, kad kiekvienas neteisėtas ar neetiškas teisėjo poelgis bus deramai įvertintas.

Teisėjų taryba klausimą, dėl teisėjo G. Viederio aplaidumo, atliekant tiesiogines pareigas, pradėjo svarstyti po to, kai teisėjas priėmė procesinį sprendimą, sukėlusį nepageidautas pasekmes ir didelę visuomenės reakciją.

„Priėmiau procesinį sprendimą pagal tuo metu man pateiktą medžiagą ir manydamas, kad šis sprendimas teisingas tomis aplinkybėmis, kurios buvo tuo metu“, – apie priimtą sprendimą sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas G. Viederis.

Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimo tikimasi sulaukti per artimiausius mėnesius.