Šioje byloje EŽTT vertino, ar buvo pažeistas teisė į teisingą bylos nagrinėjimą dėl to, kad drausminio proceso metu buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, šiuo požiūriu EŽTT taip pat nagrinėjo ir skundą dėl tariamo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.
Šioje byloje taip pat buvo vertinama, ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą, kadangi pritaikant drausminę atsakomybę buvo panaudoti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu gauti duomenys, informuoja Vyriausybės atstovė EŽTT.
E. Starkevič buvo atleistas iš tarnybos policijoje drausminiame procese pasirėmus nutraukto baudžiamojo proceso medžiaga. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, jo atžvilgiu buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, vėliau E. Starkevičiui buvo pareikšti įtarimai, nes jis, būdamas policijos pareigūnu, siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas su kitais asmenimis, iš nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens reikalavo dviejų moteriškų rankinių, dviejų porų sportinių batelių, taip pat alkoholinio gėrimo l talpos 7 vnt., kuriuos pastarasis turėjo įgyti neteisėtu būdu.
Baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, įvertinus tai, kad valstybei nebuvo padaryta didelė žala.
Kadangi pareigūno veiksmuose įžvelgti tarnybinio pažeidimo požymiai, priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokuroras nutarė informuoti policijos vadovybę dėl galimai padaryto drausminio nusižengimo, išsiųsdamas šio nutarimo nuorašą.
E. Starkevičius neskundė prokuroro nutarimo.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad E. Starkevičius pažemino pareigūno vardą, jis buvo atleistas iš tarnybos, tačiau jis administraciniuose teismuose nesėkmingai bandė ginčyti atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, gauti panaudojus slaptus tyrimo metodus, negalėjo būti panaudoti tiriant drausmės bylą.
EŽTT savo sprendime priminė, kad nors Konvencija garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jame nenustatyta jokių įrodymų leistinumo ar jų vertinimo taisyklių, nes tai yra klausimai, kuriuos turi sureguliuoti nacionalinė teisė ir jie tenka nacionalinių teismų kompetencijai.
EŽTT palaikė Lietuvos vyriausybės nuomonę, kad teisingumo įgyvendinimo esmei ir tikslams prieštarautų, jeigu baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, negalėtų būti panaudoti drausmės byloje dėl tų pačių veiksmų.
Dėl E. Starkevičiaus skundų, kad administraciniame procese buvo netinkamai įvertinti įrodymai, EŽTT priminė, kad jis nėra apeliacinis teismas nacionalinių teismų atžvilgiu, todėl į jo kompetenciją nepatenka nacionalinių teismų tariamai padarytų teisės ar faktų klaidų taisymas.
EŽTT atkreipė dėmesį, kad drausminė atsakomybė buvo grindžiama ne tik duomenimis, gautais atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. EŽTT taip pat pažymėjo, kad pareigūnas turėjo suvokti, kad baudžiamosios bylos medžiaga bus aktuali ir drausminėje procedūroje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ginčyti prokuroro nutarime nustatytų aplinkybių, nors ir turėjo prieigą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Strasbūro teismas nusprendė, kad E. Starkevičiaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl tariamo teisės į privatų gyvenimą pažeidimo dėl slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų panaudojimo drausminiame procese, EŽTT vertino, ar toks įsikišimas į privatų gyvenimą gali būti pateisinamas Konvencijos požiūriu.
Visų pirma EŽTT pastebėjo, kad atitinkami slapti tyrimo veiksmai buvo numatyti įstatymo –nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų bei slapto sekimo galimybė ikiteisminio tyrimo metu yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Jame taip pat buvo numatyta galimybė perduoti baudžiamosios bylos medžiagą, kai tyrimas yra nutraukiamas, jei joje yra duomenų apie teisės aktuose numatytą nusižengimą. Be to, vidaus teisė ne tik numatė tokią teisę prokurorui, bet ir pareigą perduoti medžiagą kompetentingoms institucijoms, jei yra pagrindo manyti, kad galėjo būti padarytas drausminis nusižengimas. EŽTT manymu, toks privataus gyvenimo ribojimas turėjo aiškiai įtvirtintą ir numatomą teisinį pagrindą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo policijos pareigūnas.
EŽTT pritarė, kad tokiu ribojimu buvo siekiama teisėto tikslo užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams.
Teisėjai nusprendė, kad toks privataus gyvenimo ribojimas gali būti laikomas būtinu demokratinėje valstybėje, atsižvelgiant į konstitucinę pareigą tinkamai ištirti galimus tarnybinius nusižengimus ir patraukti atitinkamus pareigūnus atsakomybėn, kai tam yra pagrindas.
Vertindamas apribojimo proporcingumą, EŽTT pažymėjo, kad slaptų tyrimo priemonių panaudojimą sąlygojo pareiškėjo profesija, nes jis puikiai išmanė įvairias tyrimo taktikas. Buvo atsižvelgta į tai, kad tyrimui nereikšmina medžiaga buvo sunaikinta.
Galiausiai EŽTT atkreipė dėmesį į E. Starkevičiui suteiktas procesines galimybes ginti savo teises. Nors jis buvo informuotas apie atliekamo tarnybinio patikrinimo ryšį su baudžiamuoju procesu, tačiau jis net kelis kartu atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus teismai nustatė, jog byloje buvo pakankamai įrodymų ir be slaptų tyrimo veiksmų pagrindu surinktų duomenų, pagrindžiančių atleidimo iš tarnybos teisėtumą ir pagrįstumą.
Anot EŽTT, E. Starkevičiaus privataus gyvenimo apribojimas buvo suderinamas su Konvencijos garantijomis.
Pareiškėjo skundai dėl tariamo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo buvo paskelbti nepriimtinais dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo.
