Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad tiekėjai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra įtraukiami nustačius bent vieną iš 3 alternatyvių pagrindų:
1) tiekėjas pirkimo sutarties neįvykdo arba netinkami ją įvykdo, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, ir dėl to sutartis su tiekėju nutraukta;
2) pirkimo vykdytojas priima sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ir dėl to buvo pritaikyta pirkimo sutartyje nustatyta sankcija;
3) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas pirkimo vykdytojo reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad per 2020–2023 m. iš viso į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta virš 140 juridinių ir fizinių asmenų. Toks tiekėjų įrašymas į šį sąrašą iš esmės labai apriboja teikėjo galimybes ateinančius trejus metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o tai neabejotinai atsiliepia tolesnei ūkio subjekto veiklai ir plėtrai.
Tačiau, kaip nepakliūti į šį „juodąjį sąrašą“, kai pirkimuose dalyvauja ūkio subjektas su partneriais (ūkio subjektų grupe), kurie iš esmės pažeidžia pirkimo sutartį? Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, esant įrašymo į sąrašą pagrindams, visa tiekėjų grupė automatiškai pakliūdavo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismai pasisakydavo, kad pagal imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 91 straipsnio 1 dalies nuostatas, Perkančioji organizacija privalo skelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar ją netinkamai įvykdžiusius tiekėjus, tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius.
Taigi, buvo suformuota taisyklė, jog visi tiekėjai, nepriklausomai nuo to ar jie tinkamai vykdė pirkimų sutartį ar netinkamai, – solidariai atsako už grupę. Teismai, vadovaudamiesi VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, aiškindavo, kad, vienašališkai nutraukus sutartį dėl esminio jos pažeidimo, perkančiosios organizacijos pareiga yra įtraukti visus (jungtinės veiklos sutarties pagrindu ar kt. pagrindu) veikusius partnerius į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pagal teismų praktiką, aplinkybės dėl kiekvieno ūkio subjekto faktinio elgesio ir individualios kaltės vykdant sutartį nėra reikšmingos, nes VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nustatytas informacijos paskelbimas apie visus grupės narius. Kitaip tariant, teismai laikė, kad visų grupės narių įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra pasekmė dėl pirkimų sutarties nutraukimo esant esminiam jos pažeidimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas taip pat pasisakė, jog pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius, turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, kuris nulėmė teisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo sutartį.
Taigi, po šio teismo išaiškinimo akivaizdu, kad ūkio subjektų grupėje dalyvaujantis tiekėjas turės teisę ginčyti jo įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, net jei kiti grupėje dalyvaujantys tiekėjai pažeis pirkimų sutartį. G. Kinderevičiaus vertinimu, manytina, kad tiekėjai, šiuo metu įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kurie pirkime dalyvavo kaip ūkio subjektų grupė, gali ginčyti jų įtraukimo teisėtumą, jeigu jie nepažeidė pirkimų sutarties ir buvo tiesiog automatiškai įrašyti į šį „juodąjį sąrašą“.
