Iki šiol G. Jauniui teismai priėmė palankius sprendimus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suabejojo žemesnių instancijų teismų verdiktais ir dar kartą nurodė aiškintis, ar palikimą gavęs televizijos garsenybė neturėtų patuštinti savo kišenės.

Buvusio „gelbėtojo“ nemalonumai prasidėjo prieš kelerius metus, kai vienas Plungės gyventojas kreipėsi į teismą ir paprašė leisti iš G. Jauniaus ir jo brolio išieškoti tėvo skolą. TV laidų vedėjo tėvas Algirdas yra dingęs be žinios nuo 1994-ųjų, kai išvyko į Rusiją. Prieš tai jis savo verslui buvo paėmęs keletą paskolų.

2005-aisiais mirė G. Jauniaus senelis, todėl jo dingęs tėvas turėjo teisę gauti palikimą. Kadangi vyriškis taip ir neatsirado, 2006-ųjų sausį Plungės rajono apylinkės teismas jį paskelbė mirusiu. Teismo sprendimas įsiteisėjo, todėl vaikaičiams buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą – broliai Jauniai lygiomis dalimis paveldėjo pusę senelio turto.

Apie tai sužinojęs nuo 1996-ųjų per antstolius 55 tūkst. Lt skolą susigrąžinti bandantis plungiškis kreipėsi į teismą ir paprašė pakeisti skolininką - vietoj be žinios dingusio A. Jauniaus už skolą atsakingais pripažinti po palikimą priėmusius sūnus.

Plungės rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti G. Jaunių ir jo brolį atsakingais už tėvo turtinius įsipareigojimus. Teismai atmetė antstolės prašymus pakeisti skolininką vykdomojoje byloje.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė panaikinti šių teismų sprendimus. Teisėjų kolegijai kilo abejonių, kad teismai netinkamai aiškino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas.

Teismas bylą nusprendė grąžinti šią bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, todėl G. Jauniaus bėdos dar nesibaigė.

„Iš naujo nagrinėjant bylą svarstytina dėl atsiradusio palikimo priėmimo fakto, būdo, galimos suinteresuotų asmenų turtinės atsakomybės kreditoriui paveldėjus palikimą atstovavimo teise, taip pat dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo“, - pabrėžė LAT.