Ir nors Reglamentas su tam tikromis išimtimis įsigalios tik nuo 2014 m. gruodžio 13 d., tačiau jau dabar būtina tinkamai pasirengti maisto ženklinimo naujovių įgyvendinimui. Deja, naujieji reikalavimai ne tik suteiks daugiau skaidrumo maisto produktų rinkoje, geriau informuos vartotojus, bet ir sukels nemažai rūpesčių verslininkams.
Suvienodins maisto produktų ženklinimo reikalavimus
Apie maisto produktų ženklinimo taisykles buvo kalbama ir svarstoma penkerius metus. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius patvirtintos maisto produktų ženklinimo ir prieš daugiau nei du dešimtmečius priimtos maistingumo ženklinimo taisyklės yra pasenusios ir visiškai nebeatitinka dabartinių visuomenės poreikių.
Iki šiol maisto produktų ženklinimą numato 2000 m. priimta direktyva, kurios nuostatas kiekviena ES valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, perkėlė į nacionalinius įstatymus pasirinkta forma. Pasak E. Meškio, tai lėmė skirtingų nuostatų atsiradimą atskirose ES valstybėse, o tai apsunkino maisto produktų prekybą ir ženklinimą visos ES mastu, sukūrė skirtingą vartotojų apsaugą. Dėl šios priežasties pasirinktas reglamentas, kuris visose ES šalyse bus taikomas tiesiogiai.
Atsakomybė teks verslininkams
Vienas iš svarbiausių Reglamento aspektų – atsakomybė už maisto ženklinimo taisyklių nesilaikymą – atiteks maisto verslo operatoriams ir tiekėjams, kitaip tariant, verslininkams.
Reglamentu siekta kiek įmanoma labiau išplėsti atsakomybės ribas, todėl naujosios taisyklės taikomos visuose maisto grandinės etapuose (nuo gamybos iki pardavimo vartotojui), per kuriuos maisto verslo įmonių veikla yra susijusi su informacijos apie maistą teikimu vartotojams, bei visiems galutiniam vartotojui skirtiems maisto produktams, įskaitant viešojo maitinimo įstaigų tiekiamus ir joms skirtus maisto produktus.
Kol kas nėra aišku, kokia atsakomybė grės verslininkams už naujųjų ženklinimo taisyklių nesilaikymą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog dabar Lietuvoje galiojančios baudos yra pakankamai mažos ir neretai neskatina ant produktų žymėti akį traukiančius užrašus „be E“, „be konservantų“ ir panašiai, tikėtina, kad nacionaliniai teisės aktai artimiausiu metu gali būti peržiūrėti griežtinant sankcijas.
Vis dėlto naujosios ženklinimo taisyklės nebus taikomos vienkartinio pobūdžio veiklos teikėjams. Tai, pavyzdžiui, tam tikroms progoms privačių asmenų gaminamam ir pristatomam maistui, labdaros renginiams pateikiamam ir parduodamam maistui, maistui, skirtam vietos bendruomenės šventėms ar susitikimams. Nuostatos negalios ir ūkininkams, kurie patys pardavinės savo pagamintus maisto produktus bei mažoms ir vidutinėms įmonėms, gaminančioms rankų darbo nepakuotus maisto produktus.
Lengviau matomas ir suprantamas
Naujasis Reglamentas ženklinimo informaciją skirsto į privalomą ir neprivalomą, t. y. teikiamą savanoriškai. Be anksčiau galiojusių reikalavimų, numatoma papildoma informacija, kurią bus privaloma pateikti ant kiekvienos maisto pakuotės. Tai visos dirbtinai sukurtų nanomedžiagų (medžiaga, kurios vienas ar daugiau matmenų ne didesnis kaip 100 nm) pavidalu esančios sudedamosios maisto produktų dalys bei bene svarbiausias įsipareigojimas verslininkams – pateikti visą informaciją apie alergenus ir maisto netoleravimą.
Pagal naujas taisykles, privalomoji informacija privalės būti spausdinama ne mažesniu nei nustatyta šriftu, atsižvelgiant į įvairius elementus, t. y. atstumą tarp raidžių ir eilučių, šrifto storumą, spalvas ir rūšis, santykį tarp raidžių pločio ir aukščio, medžiagos paviršių bei ženklų kontrastą tarp šrifto ir fono. Neprivaloma informacija (pvz., šūkiai ar teiginiai) turės būti pateikiama taip, kad nekliudytų susipažinti su privaloma informacija. Taip siekiama išvengti iki šiol buvusio piktnaudžiavimo. Kadangi galiojusi tvarka nustatydavo tik šrifto dydį, dažnai informacijos buvo negalima įskaityti, nes ją gamintojai „maskuodavo“ blankiu ar panašios spalvos kaip ir etiketės fonas tekstu“.
Pagal naująjį Reglamentą informacija privalės būti pateikta gerai matomoje vietoje, aiškiai įskaitoma ir neištrinama. Reglamentas draudžia bet kokius veiksmus, kuriais informacija ant etikečių galėtų būti paslėpta, neryški, užgožta ar uždengta kitais įrašais ar piešiniais, būtų įterpta kita medžiaga.
Reglamente taip pat numatyta, kad ant etiketės turi būti pateikta informacija apie maistines savybes: energetinę vertę, riebalus, sočiuosius riebalus, angliavandenius, cukrų, baltymus ir druską. Ši informacija privalės būti nurodoma priekinėje pakuotės pusėje, todėl perkant palyginti produktus bus lengviau.
Siekiant skaidrumo žengtas ir kitas žingsnis – verslininkai negalės maistinių savybių nurodyti jų pasirinktame maisto produkto kiekyje. Reglamente nustatyta, kad jeigu maistingųjų medžiagų kiekis nurodomas tik vienai porcijai arba vartojimo vienetui, energetinė vertė nurodoma standartizuotai – 100 g arba 100 ml. Nurodant referencinį suvartojamą kiekį procentiniais dydžiais, šalia pažymima, kad, pavyzdžiui, referencinis vidutinis suaugusio asmens vartojimo kiekis (8400 kJ/2000 kcal). Taisyklės numato palengvinimą maisto produktų gamintojams, kai energetinė vertė ar maistinės medžiagos kiekis yra labai mažas. Tokia informacija gali būti pakeista teiginiu „sudėtyje yra labai mažas ... kiekis“.
Naujovių turėtų atsirasti ir maisto produktų kilmės vietos žymėjime. Nors palikta teisė savanoriškai apsispręsti dėl kilmės vietos žymėjimo, numatytas papildomas kriterijus, kurį privalo įvertinti kiekvienas gamintojas ir tiekėjas – vartotojo neklaidinimas.
Maisto produkto kilmės šalies arba kilmės vietos (pavyzdžiui, Šampanės regionas) nuoroda turėtų būti teikiama tuo atveju, kai nesant tokios nuorodos vartotojai galėtų būti klaidinami dėl tokio produkto tikrosios kilmės šalies ar kilmės vietos. Visais atvejais kilmės nuoroda turėtų būti pateikta taip, kad vartotojas nebūtų suklaidintas, pavyzdžiui, lietuvišką šokoladą vadinant „Austriškas“ arba ant maisto įpakavimo naudojant Anglijos vėliavą, nors produktas yra pagamintas Čekijoje ir su Anglija neturi nieko bendro. Gamintojai, norintys pateikti neprivalomą kilmės informaciją, privalo remtis tarptautiniais standartais (pvz., PPO ir Codex Alimentarius), kurie numato, kad kilmės šalis turėtų būti nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu.
Įsigaliojus naujoms taisyklėms, pagrindinių sudedamųjų dalių kilmės šalis ar vieta taip pat turės būti nurodyta, jeigu tų sudedamųjų dalių ir galutinio produkto kilmės vieta skiriasi. Pavyzdžiui, Belgijoje iš švediško pieno pagaminto sviesto kilmė galėtų būti nurodoma taip: „pagaminta Belgijoje iš švediško pieno“.
Dėmesys elektroninių parduotuvių savininkams
Maisto produktus parduodant nuotolinės prekybos būdu turės būti laikomasi tokių pačių vartotojų informavimo reikalavimų, kaip ir parduodant maisto produktus parduotuvėse, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad elektroninėse parduotuvėse privaloma informacija apie maistą turės būti prieinama ir prieš pasibaigiant pirkimo procesui.
Prieš patvirtinant apie sėkmingą maisto produkto užsakymą, pirkėjui turi būti nurodomas maisto produkto pavadinimas, išvardinamos sudedamosios dalys, įskaitant pagalbines perdirbimo medžiagas ar medžiagas, sukeliančias alergiją ar maisto netoleravimą, naudojamas gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu. Taip pat nurodomas maisto produkto grynasis kiekis, kilmės šalis ar vieta, jeigu šiam produktui taikomas toks reikalavimas ir maistingumo deklaracija. Be to, pirkėjas privalo gauti vartojimo instrukciją, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą. Kitą informaciją, t. y. tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį, minimalų tinkamumo vartoti terminą, visas specialias laikymo ir vartojimo sąlygas, maisto verslo operatoriaus ar įmonės pavadinimą ir adresą, bus privaloma pateikti tik maisto produktų pristatymo metu.
Iki šiol tokių reikalavimų nebuvo, todėl tikėtina, kad daugelis elektroninių parduotuvių šios informacijos apie maistą nepateikia, todėl naujosios taisyklės šių parduotuvių savininkams sukurs papildomų rūpesčių. Beje, apie papildomos informacijos pateikimą privalo susirūpinti ir verslininkai, kurie siūlo įsigyti maisto produktus ir informaciją pateikia kataloguose.
Visos aukščiau aptartos ES maisto ženklinimo naujovės turėtų sukurti skaidresnes ir aiškesnes taisykles, leidžiančias vartotojams gauti svarbiausią informaciją apie maisto produktus. Ir nors kol kas Reglamento rengėjai nepritarė, kad būtų pakeistos ir alkoholio ženklinimo taisyklės, tačiau jau dabar yra aišku, kad ateityje planuojama reformuoti ir šią svarbią sritį. Iki to laiko svarbiausia pareiga tenka maisto produktų gamintojams ir tiekėjams, kurie privalo per pereinamąjį laikotarpį atlikti visus veiksmus, kad pradėjus galioti naujosioms nuostatoms, jų parduodama produkcija būtų ženklinama jau pagal naująją tvarką ir tokiu būdu išvengiama bereikalingų teisinių ginčų ir baudų.