Bendriausia prasme elektroniniai atsiskaitymai yra atsiskaitymai, kurie inicijuojami ir apdorojami elektroniniu būdu, naudojant modernias informacinių technologijų priemones.

Elektroninių atsiskaitymų pagrindinės priemonės – elektroniniai pinigai. Elektroniniai pinigai (dar vadinami skaitmeniniais pinigais) ir paprasti (tradiciniai) pinigai turi tam tikrų panašumų:

1) naudojant elektroninius ir paprastus pinigus nereikia atitinkamos autorizacijos iš banko ar trečiojo asmens. Tuo tarpu naudojant, pvz., mokėjimo korteles, vartotojas pirmiausiai turi sudaryti su banku atitinkamą banko sąskaitos sutartį. O naudojantis debetine banko kortele, atliekant kiekvieną mokėjimą yra tikrinamas debetinės kortelės mokumas.

2) anonimiškumas, t.y. naudojant elektroninius pinigus nereikia banko sąskaitos.

Europos Sąjungoje elektroninių pinigų išleidimo ir kitus su tuo susijusius santykius reglamentuoja 2000 m. rugsėjo 18 d. Direktyva 2000/46/EC dėl elektroninių pinigų institucijų įsisteigimo, veiklos ir priežiūros, kuri elektroninius pinigus apibrėžia kaip piniginę vertę, atitinkančią išleidusios institucijos tokius pinigus reikalavimą, kuri yra:

a) išsaugojama elektroniniu būdu elektroninėje įrangoje;

b) išleista priimant lėšas, kurių dydis ne mažesnis negu išleista vertė;

c) priimama kaip atsiskaitymo priemonė subjektų, kitų nei išleidusi institucija.

Taigi šioje direktyvoje elektroniniai pinigai suprantami kaip elektroninis monetų ir banknotų pakaitalas, laikomas tokiose elektroninėse laikmenose kaip elektroninė kortelė ar kompiuterio atmintis ir paprastai skiriamas atlikti elektroninius mokėjimus ribotomis sumomis.

Galima teigti, kad faktiškai ši direktyva vienintelis privalomo pobūdžio teisės aktas, priimtas ES rėmuose, skirtas išimtinai elektroninių atsiskaitymų santykiams. Dabartinį teisinį reglamentavimą ES elektroninių atsiskaitymų srityje galima apibūdinti kaip minimaliai harmonizuotų taisyklių nustatymą.

Nacionalinėje Lietuvos teisėje paminėtini yra šie teisės aktai, dabartiniu metu reglamentuojantys atsiskaitymų, įskaitant ir elektroninius, teisinius santykius:

· Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato dvi galimas atsiskaitymų formas: grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones, tarp kurių civilinio kodekso komentaras mini ir elektroninius pinigus.

· Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas pateikia šią elektroninių pinigų sąvoką :

Elektroniniai pinigai – piniginė vertė, kaip naudotojo reikalavimo kredito įstaigai išraiška, saugoma kredito įstaigos išleistoje priemonėje (kortelės, kompiuterio ar kitos įrangos atmintyje). Panaudojus tapatybės patvirtinimo priemonę, jie gali būti panaudoti mokėjimams bet kuriam gavėjui, galinčiam priimti tokius mokėjimus, ir (ar) naudotojui gryniesiems pinigams gauti.

· Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas elektroninių pinigų išleidimą ir tvarkymą įtraukia į finansinių paslaugų sąrašą, o elektroninių pinigų išleidimo ir tvarkymo teisę suteikia tik kredito įstaigoms

Su aptariamais santykiais taip pat susiję galiojantys Komercinių bankų, Elektroninio parašo ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymai. .

· Dar vieną elektroninių pinigų sąvoką galime rasti poįstatyminiame teisės akte. Pagal 2005 m. Lietuvos Banko valdybos nutarimu patvirtintų mokėjimo priemonių statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrąsias nuostatas elektroniniai pinigai – piniginė vertė, kaip naudotojo reikalavimo kredito įstaigai išraiška, saugoma kredito įstaigos išleistoje priemonėje (kortelės, kompiuterio arba kitos įrangos atmintyje). Panaudojus tapatybės patvirtinimo priemonę, jie gali būti panaudoti mokėjimams bet kuriam gavėjui, galinčiam priimti tokius mokėjimus, ir(ar) naudotojui gryniesiems pinigams gauti.

Šiandien elektroniniai pinigai įgyja vis didesnę reikšmę. Pvz.: Japonijoje populiaru atsiskaitinėti mobiliuoju telefonu – tai elektroninio reikalavimo teisė į banką.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt