Pasak KT, atlikus tyrimą konstatuota, kad apylinkės teismas nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių Baudžiamojo kodekso, reglamentuojančio atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, atitiktį Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.
„Taip pat konstatuota, kad pareiškėjo pateikti samprotavimai, teiginiai dėl ginčijamos nuostatos atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui yra nepagrįsti, o jo nurodyta oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje atskleidžiami kai kurie konstitucinio teisinės valstybės principo aspektai, plačiau neanalizuojama, nepaaiškinamos jos sąsajos su ginčijamu teisiniu reguliavimu“, - KT pranešime teigiama, kad prašymas neatitinka teismo taikymų reikalavimų.
Prašymą grąžinęs teismas pažymėjo, kad pašalinus trūkumus vėl bus galima kreiptis į teismą.
Į KT Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas kreipėsi E. Karaliaus prašymu – jis suabejojo, ar Baudžiamajame kodekse įtvirtintos bausmės už neteisėtą praturtėjimą atitinka Konstituciją, kai teigiama, jog nuosavybė yra neliečiama.
E. Karalius neslepia, kad toks KT sprendimas jį labai nustebino.
„Nepriėmus mano bylą nagrinėjančio teismo prašymo susiklosto paradoksali situacija, kai teisėjui, kuris tiesiogiai turės aiškinti ir taikyti aptariamą teisės normą, jos konstitucingumas kelia abejonių, o Kt nepriima jo prašymo patvirtinti arba pašalinti šias abejones, motyvuodamas tuo, jog teismas dėl to nepateikia jokių teisinių argumentų, be to pateikti samprotavimai, teiginiai dėl ginčijamos nuostatos atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui yra nepagrįsti, o jo nurodyta oficiali konstitucinė doktrina, kurioje atskleidžiami kai kurie konstitucinio teisinės valstybės principo aspektai, plačiau neanalizuojama, nepaaiškinamas jos sąsajos su teisniu reguliavimu“, - DELFI sakė E. Karalius.
Jis pripažino, kad teismo nutartimi, kuria buvo kreiptasi į KT, nebuvo išsamiai perteikti visi mano prašyme išdėstyti argumentai, tačiau tokia KT išankstinė pozicija, kad dėl to nepateikta jokių teisinių argumentų, E. Karaliui atrodo mažų mažiausiai keista.
„Jeigu mano bylą nagrinėjantis teismas su analogišku paklausimu pakartotinai nesikreips į KT (pašalinęs KT įvardintus kreipimosi trūkumus), kaip jis galės nagrinėti mano bylą dėl neteisėto praturėjimo su likusiomis abejonėmis?“ – klausė E. Karalius.
E. Karalius kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m. gruodžio 11 d. nuosavybes teise turi didesnės nei 500 minimalių gyvenimo lygių litų vertės turtą, žinodamas, kad jis negalėjo būti įsigytas teisėtomis pajamomis. Bylos duomenimis, jis neturėjo ir neturi pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti daugiau nei 1,6 milijono litų nurodyto turto įsigijimui.
Bylos nagrinėjimas atidėtas iki kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.
E. Karalius kaltinamas neteisėtu praturtėjimu – jis iš buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos yra įsigijęs 6 mln. Lt vertės namą.
Tyrimo metu pareigūnai paskaičiavo, kad advokato padėjėju dirbantis E. Karalius pats neturėjo ir neturi pakankamai pajamų įsigyti daugiau nei 7 mln. 150 tūkst. Lt vertės turtui, nes tuo laikotarpiu jo pajamos tesiekė apie 2 tūkst. Lt per mėnesį.
Generalinė prokuratūra laikinai apribojo E. Karaliaus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
Namą ir sklypą Č. Daugėla su žmona Virginija pardavė dar 2007-ųjų gruodžio 29-ąją. Nekilnojamojo turto sandorį sudaręs jaunasis teisininkas tuomečiam Alytaus politikui sumokėjo 400 tūkst. Lt avansą – likusius pinigus turėjo perduoti vėliau.
Tačiau, kaip paaiškėjo, neperdavė, o sklypą ir namą pardavęs Č. Daugėla „Nordea“ bankui kas mėnesį mokėjo ne tik kreditą, bet ir solidžias palūkanas – alytiškis šį namą buvo nusipirkęs 2006-aisiais, kai banke gavo paskolą.
Kadangi E. Karalius pinigų taip ir nesumokėjo, Č. Daugėla toliau bankui mokėjo paskolą ir palūkanas. Buvęs politikas paskaičiavo, kad iš E. Karaliaus negavęs pinigų už parduotą nuosavybę bankui sumokėjo daugiau kaip 365 tūkst. Lt palūkanų.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą Č. Daugėla ir jo žmona panoro atgauti šią sumą ir susigrąžinti žemės sklypą ir namą – būtent todėl teismo prašė pripažinti nutraukta sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti vienašalę restituciją.
Alytaus verslininko ir Vilniaus teisininko ginčui pasiekus teismą šalys nusprendė sudaryti taikos sutartį – namas ir sklypas grąžinamas Daugėloms, E. Karalius taip pat sumoka daugiau kaip 365 tūkst. Lt palūkanų bei netenka sandorio sudarymo metu sumokėto 400 tūkst. Lt avanso.
Daugėlos su E. Karaliumi dar praėjusių metų birželį nutraukė sutartį, tačiau Vilniaus apygardos teismas kol kas jos nepatvirtino – sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus padėtas taškas baudžiamojoje byloje.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad asmuo, turėjęs nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.