Tačiau šis bandymas sustabdyti pertvarkas bausmių vykdymo sistemoje – nesėkmingas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė atsisakė priimti nagrinėti profsąjungų pateiktą skundą, kuriame taip pat buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti visus veiksmus, susijusius su ministrės įsakymo vykdymu.
Federacijos atstovai teismui teigė, kad E. Dobrowolskos pasirašytas įsakymas yra neteisėtas, nes Teisingumo ministerija esą pažeidė Darbo kodekse irP rofesinių sąjungų įstatyme nustatytą pareigą informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais, sprendžiant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais.
„Federacija nebuvo laiku informuotas apie iki 2022 m. rugsėjo 1 d. vykusius susitikimus, turėjo pats kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl vykdomų pertvarkymų, nebuvo atsižvelgta į vėlesnių susitikimų metu pateiktas pastabas, nesilaikyta pasirašyto susitarimo, ministerija nesiekė užmegzti efektyvaus socialinio dialogo“, – teismas cituoja profsąjungų skunde nurodytus argumentus.
Su skundu susipažinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad ministrės įsakymas yra norminis administracinis aktas ir tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra vienintelė ir galutinė instancija, sprendžianti bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.
Tuo metu LVAT pažymėjo, kad į administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo su abstrakčiu prašymu gali kreiptis tik profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.
„Pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – profesinė sąjunga, – nurodė teismas. – Iš Federacijos įstatų matyti, kad ji yra Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta „savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti Lietuvos vidaus reikalų sistemoje dirbančių ir dirbusių asmenų, kitose teisėsaugos institucijose, biudžetinėse įstaigose dirbančių asmenų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus“. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Federacija yra profesinė asociacija, įsteigta pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Federacija neatitinka profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, požymių, t. y. tai nėra asociacija, kurios privalomą steigimą įtvirtina įstatymas, todėl nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą.“
Anot teismo, skundą pateikusi Federacija tiesiogiai kreiptis į LVAT su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės.
Kaip anksčiau skelbė Delfi.lt, Seimas jau yra pritaręs bausmių vykdymo centralizavimui.
„Sistemos pertvarka leis optimizuoti bausmių atlikimo įstaigų administraciją, turtą, finansinius išteklius ir žymiai pagerinti nuteistųjų resocializaciją, – anksčiau teigė teisingumo ministrė E. Dobrowolska. – Siekėme, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, o už tai gautų orų atlygį ir naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes. Nuteistieji, įsigaliojus naujajam reglamentavimui, galės realiais žingsniais siekti keistis ir grįžti į visuomenę bei skatinami bus tik už tokias pastangas.“
Nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. Įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką, struktūrinių padalinių skaičius joje sumažės 40 proc., o vadovaujančių pareigybių skaičius – 55 proc. Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui bus siekiama skirti ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai šiuo metu administracines funkcijas atlieka trečdalis sistemos darbuotojų, pranešė Teisingumo ministerija.
Anot jos, pertvarka atliepia bausmių vykdymo sistemos personalo lūkesčius subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius. Daugiau pajėgumų bus galima nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, tam, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų ir būtų užtikrintas veiksmingesnis įkalinimo įstaigų saugumas, sumažintas smurto prieš save ir kitus atvejų skaičius, subkultūros apraiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.
Naujas bausmių ir suėmimo vykdymo reglamentavimas apima priemones, gerinančias nuteistųjų resocializacijos kokybę ir padėsiančias motyvuoti juos teigiamiems pokyčiams. Numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti reikalingas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos paslaugas, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas. Taip pat plečiamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.
Siekiant stiprinti nuteistųjų socialinius įgūdžius, nebebus ribojami jų pasimatymai su vaikais, numatoma dažnesnė skambučių artimiesiems galimybė, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas. Tuo tarpu, šiurkščiai nusižengę nuteistieji nebegalės toliau gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, jų gyvenimo sąlygos galės būti nedelsiant sugriežtinamos. Buvęs reglamentavimas to neleido.
„Teisingumo ministerija tikisi, kad visos šios priemonės leis bausmių vykdymo sistemai tapti efektyvia, mobilia, atvira, skaidria ir lyderiaujančia, o pakartotinai grįžtančių į įkalinimo įstaigas asmenų skaičius mažėtų nuo 60 proc. iki 40 proc.“, – buvo teigiama pranešime.
