Siekiant išvengti skolų išieškojimo, su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai raginami nelaukti ir kreiptis į paskolą išdavusią įmonę, rašoma pranešime spaudai.
Jame pažymima, kad tyrimas taip pat atskleidė, jog kas dešimtas (11 proc.) paskolos įmokas vėluojantis grąžinti gyventojas nerimautų dėl asmeninio kredito reitingo pablogėjimo, 3 proc. – viešumo (kad apie tai sužinos artimieji ar darbdavys), o 5 proc. nurodo kitas priežastis. Nieko nebijantys prisipažįsta 7 proc. apklaustųjų.
Netekti turto ir patirti kitų suvaržymų dažniau bijotų moterys, taip pat žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas uždirbantys kaimiškų vietovių gyventojai. Antstolių – asmenys, gyvenantys didmiesčiuose ar rajonų centruose.
Anot „Vivus Finance“ vadovės Giedrės Štuopės, akistata su antstoliais ir turto areštas – nemalonūs procesai, keliantys ne tik finansinių sunkumų, bet ir turintys įtakos psichologinei būsenai.
„Antstolių laiškas dažnam asocijuojasi su skolų išieškojimu ir galimais teisiniais veiksmais, kurie gali dar labiau apsunkinti jau ir taip sudėtingą finansinę situaciją. Ką jau kalbėti apie automobilio, būsto ir kito turto suvaržymus. Papildomo spaudimo prideda ir tai, jog prasidėjus skolos išieškojimo procesui apie tai gali sužinoti darbdavys, mat tikrinami jo duomenys, taip pat – šeima, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies. Tokiais atvejais ne tik apima baimė dėl asmeninės finansinės situacijos, bet neretai aplanko gėdos, nevilties jausmas“, – sako G. Štuopė.
Būsto nekonfiskuoja iškart
Visgi, finansų ekspertė atkreipia dėmesį, jog iki būsto suvaržymo – ilgas kelias, mat Civilinio proceso kodeksas nurodo, jog skolos išieškojimas negali iš karto būti nukreipiamas į skolininko nekilnojamą turtą.
„Antstoliai privalo laikytis įstatyme numatytos skolos išieškojimo iš skolininko eilės. Pirmiausia išieškoti iš įkeisto turto, toliau – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Dar vėliau – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Tik tuomet, kai atlikus šiuos žingsnius išieškotų lėšų nepakanka skolai ir jos vykdymo išlaidų padengimui, antstoliai nukreipia skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą“, – teigė ji.
Ji prideda, jog pagal Civilinį proceso kodeksą skolą išieškojimas iš paskutinio būsto galimas tuomet, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4000 eurų.
„Vaistas“ nuo skolų išieškojimo – bendravimas
Tiesa, nors vėluojant grąžinti įmokas institucijos iš karto neareštuoja būsto, G. Štuopė gyventojus ragina nedelsti.
„Neretai nutinka taip, jog vėluojantys klientai apie susiklosčiusią nepalankią finansinę situaciją paskolą išdavusią įmonę informuoja tik gavę antstolio laišką. Didesnių suvaržymų galima išvengti, jei atidžiai seksite savo finansus ir pastebėję, jog šį mėnesį neužteks lėšų numatytai įmokai grąžinti, apie tai pranešite iš anksto“, – teigė G. Štuopė.
Anot jos, didžiausia klaida, kurią daro vėluojantys žmonės – slepiasi nuo paskolos davėjo: neatsiliepia į skambučius, neatrašo el. laiškų, gavę popierinį laišką – jį ignoruoja.
„Susidūrus su sunkumais reikėtų nesislapstyti ir ieškoti būdų, kaip grąžinti susidariusią skolą. Kreipimasis į skolų išieškotojus yra pats paskutinis žingsnis, kurio imasi kredito davėjai. Pirmiausiai jie yra linkę bendradarbiauti, derinti išsimokėjimo dalimis galimybes, atidėti paskolos grąžinimo įmokas, peržiūrėti įmokų grąžinimo grafiką, jei reikia – jį pakoreguoti. Tai ne tik palengvina kliento finansinę padėti, bet ir sumažina pačią skolos sumą. Mat skolai patekus pas antstolį ji tik dar labiau padidėja, o tai yra ir emociškai, ir finansiškai nemalonus procesas“, – pasakojo ekspertė.
