– Šiais metais Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) mini 25 metų gimtadienį. Žmogaus gyvenime 25 metai – tai tam tikrų patirtų išbandymų, nueito kelio, sukauptos išminties amžius. Ar galėtumėte prisiminti svarbiausius teismo raidos etapus?
– Galime pasidžiaugti, kad KT ėjo savo kelią nesiblaškydamas, nuosekliai plėtodamas oficialiąją konstitucinę doktriną, nepriimdamas vienas kitam prieštaraujančių sprendimų.
Kalbant apie etapus, galbūt juos būtų galima skirstyti pagal metus.
Pirmąjį dešimtmetį, maždaug iki 2000 – 2002 metų, galima būtų pavadinti jaunystės laikotarpiu. KT pradėjo formuoti savo praktiką, daugelį Konstitucijos straipsnių ir kitų klausimų aiškindamas pirmą kartą, ieškojo geriausių bylų nagrinėjimo metodų, dar nėra išplėtojęs visų Konstitucijos aiškinimo galimybių. Šiuo laikotarpiu būdingas pažodinis Konstitucijos aiškinimas, nevisiškas jos atskyrimas nuo ordinarinės teisės aktų. Tačiau pradedamas diegti supratimas, kad Konstitucija – tai aukščiausios teisinės galios aktas.
Per antrąjį KT veiklos dešimtmetį, maždaug nuo 2002 iki 2012 m., pagrindinis KT nuopelnas yra tas, kad formuojama konstituciocentrinė teisinės sistemos samprata, pagal kurią Konstitucija yra ne pagrindinis įstatymas ir ne vienas iš įstatymų, o aukščiausioji teisė, visų kitų teisės aktų teisiškumo, konstitucingumo matas; ji yra nuosekli ir darni, neturinti vidinių prieštaravimų, neturinti spragų; nėra nė vieno teisės akto, kurio atitiktis Konstitucijai negali būti patikrinta. Konstitucija aiškinama per ją pačią, yra du Konstitucijos šaltiniai – pats Konstitucijos tekstas ir jį aiškinantys KT aktai. Taip atsiranda jurisprudencinės Konstitucijos fenomenas, kai Konstitucijos nuostatų turinys atsiskleidžia per KT jurisprudenciją. Šiuo laikotarpiu taip pat išsiplėtojama visa Konstitucijos aiškinimo metodologija.
Laikotarpis nuo maždaug 2012 m. iki dabar išsiskiria tuo, kad, pirma, KT toliau atranda giluminį Konstitucijos potencialą, kuris leistų be kompromisų ginti Konstitucijos viršenybę, įtvirtina tam būtinus, taip pat ir implicitinius savo įgaliojimus. Pirmas ryškesnis šio laikotarpio bruožas yra tas, kad KT tęsia bekompromisio Konstitucijos viršenybės ir konstitucinio teisingumo gynimo liniją. Būtų galima išskirti tokius šio laikotarpio KT praktiką atspindinčius principus: joks teisės aktas negali turėti imuniteto konstitucingumo kontrolei, joks KT nutarimas arba kitas aktas negali būti įveiktas jokiais teisės aktais, konstitucinis teisingumas negali būti formalus – KT sprendimas turi būti teisingas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.
Kita vertus, konstitucinio teisingumo vykdymas taip pat reikalauja, kad KT matytų savo nutarimų poveikį, nepaliktų spragų, kaip apeiti Konstituciją. Pavyzdžiui, šiais metais buvo pasisakyta dėl neatsakingos teisėkūros – Mokslo ir studijų įstatymo byloje KT pasakė, kad jeigu įstatymas yra neįmanomas įgyvendinti, toks įstatymas negali turėti jokių teisinių pasekmių susijusiems teisės subjektams. Tuo tarpu tie, kurie inicijavo tokį įstatymą, matyt, tikėjosi formalaus požiūrio, žinodami, kad priimamas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, bet KT nutarimas turi galią tik į ateitį; todėl jie galėjo galvoti, kad nebus kvestionuojama tai, ką suspėta padaryti iki KT nutarimo. KT šiuo atveju pabrėžė, kad konstitucinis teisingumas, kaip ir teisingumas apskritai, reikalauja, kad šiuo atveju neįmanomas visų susijusių subjektų atžvilgiu įgyvendinti įstatymas neturėtų turėti pasekmių ir todėl turėtų būti vadovaujamasi iki jo nustatyta bendrąja studijų akreditavimo tvarka ir paisoma iš jos kylančių teisėtų lūkesčių. Iš šio KT nutarimo akivaizdu, kad neverta tikėtis tik formalaus ir deklaratyvaus konstitucinio teisingumo. Tokiu būdu prisidedama ir prie akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujančių veiksmų prevencijos.
Antra, laikotarpiui nuo 2012 m. būdingas labai didelis tarptautinių ir europinių nuostatų įtvirtinimas KT sprendimuose. Anksčiau Konstitucija buvo suprantama kaip labiau izoliuota nuo tarptautinės ir europinės teisės, galbūt to tiesiogiai ir nedeklaruojant, tačiau akcentuojant Konstitucijos viršenybės principą. Dabar KT praktikoje akivaizdi tendencija labiau derinti du teisės viršenybės aspektus – Konstitucijos viršenybę ir pagarbą tarptautinei ir Europos Sąjungos (ES) teisei. Tai daryti liepia pati Konstitucija, kuri, būdama šalies aukščiausioji teisė, negali būti izoliuota nuo tarptautinės ir europinės teisės, o priešingai, ji pati įpareigoja būti atviriems tarptautinei ir ES teisei. Tai lemia konstituciniai teisinės valstybės, pagarbos tarptautinei teisei, atviros pilietinės visuomenės ir vakarietiškos geopolitinės orientacijos principai.
Apskritai KT sprendimai, įtvirtinantys konstituciocentrinę teisinės sistemos sampratą ir bekompromisę Konstitucijos bei teisės viršenybę, duoda rezultatų, nes, viena vertus, šiandien neturime atvirų mėginimų įveikti KT aktus – įstatymų leidėjas, matyt, supranta, kokios pasekmės lauktų, tai byloja, kad KT dirba ne šiaip sau. Taip pat KT nutarimai ir kiti aktai yra įgyvendinami gana gerai, neįgyvendintų nutarimų yra mažiau negu 10 proc. Ko gero, būtų sunku rasti teisinių sistemų, kai visi bet kurių teismų sprendimai būtų besąlygiškai vykdomi.
– Ką Jums asmeniškai, kaip Lietuvos Konstitucinio Teismo vadovui, reiškia ši sukaktis?
– Viena vertus, 25 metai, lyginant su šimtmetį švenčiančiomis institucijomis, yra mažai, kita vertus, svarbu ne skaičius, o nuveiktų darbų reikšmė. Džiugina, kad KT vis dar yra jaunatviškai drąsus ir veržlus, jog per 25 metus įsitvirtino kaip Lietuvos teisinio ir gyvenimo apskritai realybė. Šiandien retas svarsto, ar galėjo būti Lietuvoje kitoks konstitucinės kontrolės modelis, nes KT svarba ir autoritetas yra nekvestionuojami, taip pat ir politiniame gyvenime. Pavyzdžiui, kartais, jau priimant tam tikrus sprendimus, galinčius kelti abejonių dėl jų konstitucingumo, reiškiamas siekis patikrinti šiuos sprendimus KT. Tai svarbu ir ypač akivaizdu, lyginant su kai kurių kaimyninių Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurių konstituciniai teismai švenčia panašias sukaktis, padėtimi, – tikrai ne kiekviena šalis gali pasigirti, kad Konstitucinis Teismas yra išsikovojęs tokią tvirtą vietą teisinėje sistemoje.
– Neseniai Lietuvos Konstitucinis Teismas visuomenei pristatė projektą „25 bylos, pakeitusios Lietuvą“. Kokius reikšmingiausius teismo nagrinėtus klausimus galėtumėte išskirti?
– Norėčiau išskirti reikšmingiausias bylų grupes, per kurias atsiskleidžia KT jurisprudencijos raida ir jos tendencijos.
Pirmiausia tai 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas dėl mirties bausmės panaikinimo. KT ryžosi išaiškinti Konstituciją tam tikra prasme atsižvelgdamas į pažangią teisės plėtrą, nes tuo metu realiai Lietuva tarptautinių įsipareigojimų panaikinti mirties bausmę neturėjo, tačiau tarptautinėje ir europinėje teisėje buvo tendencija panaikinti mirties bausmę. Atsižvelgdamas į tokią tendenciją, KT išaiškino, kad mirties bausmė nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, visų pirma – teise į gyvybę ir teise į žmogaus orumo apsaugą. Formaliai žiūrint, buvo galima paaiškinti labai paprastai – Konstitucijoje apie tai neparašyta ir mirties bausmei panaikinti reikia politinio sprendimo. Politikai to padaryti nedrįso. Šis nutarimas ne tik įtvirtino prigimtinį žmogaus teisių pobūdį, bet ir turėjo įtaką vėlesniems, jau 2014 m. nutarimams, kad prigimtinis žmogaus teisių pobūdis yra tokia fundamentali konstitucinė vertybė, kad ji yra amžina, nepakeičiama net referendumu, kad tarptautinė ir ES teisė yra minimalus konstitucinis žmogaus teisių apsaugos standartas.
Antra reikšminga bylų grupė – 2014 m. sausio 24 d. ir liepos 11 d. nutarimai – dėl Konstitucijos pataisų konstitucingumo. KT pasakė, kad Konstitucijos pataisos negali būti priimamos bet kokia tvarka ir kad jos negali būti bet kokio turinio. Konstitucijos pataisos apskritai negali paneigti nepakeičiamųjų Konstitucijos vertybių, kurios yra deklaruotos pirmajame Konstitucijos straipsnyje ir išplaukia iš 1918 m. Nepriklausomybės Akto – nepriklausomybės ir demokratijos, taip pat jos negali paneigti to, be ko jokia demokratija negali gyvuoti, – prigimtinio žmogaus teisių pobūdžio.
Pasaulyje turbūt galima suskaičiuoti ne daugiau kaip dešimt konstitucinių teismų, kur yra taip nuosekliai suformuota Konstitucijos pataisų konstitucingumo doktrina, juolab, kad pačiame mūsų Konstitucijos tekste tiesiogiai apie tai nėra kalbama, tai išplaukia aiškinant Konstitucijos teksto visumą. Kaip Konstitucijos pataisų konstitucingumo doktrinos pasekmę, šiandien matome beveik išnykusį reiškinį – užsiimti bandymais rengti populistinius referendumus, ryškiai prieštaraujančius narystei ES arba prigimtiniam žmogaus teisių pobūdžiui, kaip antai, referendumas dėl mirties bausmės atnaujinimo iš principo būtų neįmanomas. Dar būtų galima pridėti, kad KT 2011 m. kovo 15 d. nutarimu patvirtino šalies narystės NATO konstitucingumą, remdamasis ne pažodiniu Konstitucijos aiškinimu, o jos visuminiu ir vertybiniu supratimu.
Trečia, pažymėčiau 2012 m. spalio 26 d. ir lapkričio 10 d. išvadas, užkirtusias kelią rinkėjų papirkinėjimui, suformuluota, kad jeigu nustatomi masiniai rinkėjų papirkinėjimai, tokie rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, sąžiningais ir teisingais, taip pat akcentuota, jog tokie kandidatai, kurių naudai papirkinėjama, turėtų būti pašalinti iš rinkimų. 2016 m. parodė, kad masinis rinkėjų papirkinėjimas išnyko, tikėkimės, tokia tendencija išliks ir ateityje.
Galiausiai, ketvirta, nemažai yra aiškinta apie valstybės valdymo formą. 1998 m. sausio 10 d. nutarimas galutinai įtvirtino Lietuvos kaip parlamentinės respublikos, tęsiant 1922 m. Konstitucijos tradiciją, valdymo formą su tam tikrais pusiau prezidentinės respublikos bruožais ir panaikino prielaidas bet kokiems aukščiausių valstybės institucijų konstituciniams konfliktams vyriausybės formavimo ir jos kontrolės srityje. Šiais nutarimais buvo prisidėta prie konstitucinės santvarkos stabilumo.
– Per 25 metus Lietuvoje socialinė, ekonominė ir politinė situacija pasikeitė iš esmės, o Lietuvos Konstitucija mažai kito. Koks yra KT vaidmuo šiandien Lietuvos teisinėje sistemoje, kuri integruota į ES ir Europos žmogaus teisių konvencijos teisinę erdvę?
– Natūralu, kad KT gyvavimo pradžioje reikėjo įtvirtinti Konstituciją kaip aukščiausiąją teisę, pasakyti, kad Konstitucijos aiškinimo šaltinis yra pati Konstitucija ir KT aktai, vėliau buvo svarbu pamatyti Konstituciją tarptautinės ir ES teisės kontekste. Pati Konstitucija sudaro pagrindą savo atvirumui, tarptautinė ir ES teisė yra suprantama kaip Konstitucijos aiškinimo šaltinis. Konstitucija atsiveria tarptautinei ir ES teisei, nes pačioje Konstitucijoje, kaip minėta, įtvirtinti tokie principai kaip teisinė valstybė, pagarba tarptautinei teisei, atvira pilietinė visuomenė ir vakarietiška geopolitinė orientacija.
Atvira pilietinė visuomenė negali būti uždara nuo pasaulio, nuo Europos, nuo tarptautinės ir ES teisės įtakos. Vakarietiška geopolitinė orientacija reiškia Konstitucijoje labai aiškiai įtvirtintą nesijungimą į Rytų posovietines erdves, taip pat narystę ES ir NATO kaip konstitucinę vertybę. Vadinasi, jeigu Konstitucija pagal Konstitucinį aktą dėl narystės ES perduoda valstybės kompetenciją tam tikrose srityse ES, tai nėra jokio konstitucinio pagrindo aiškinti tose srityse, kurios perduotos ES išimtinei arba pasidalijamai kompetencijai (kaip antai konkurencija, laisvas asmenų judėjimas, aplinkosauga), konstitucines nuostatas aiškinti kitaip nei ES teisė, nes pati Konstitucija tose srityse įpareigoja dalytis valstybės kompetencija.
KT, aiškindamas Konstituciją, leidžia derinti konstitucinės ir tarptautinės teisės sistemas, o jeigu vis dėlto rastų prieštaravimų, pateikia atsakymą iš pačios Konstitucijos, kad tokiais atvejais arba reikia atsisakyti tarptautinių įsipareigojimų, arba imtis atitinkamų Konstitucijos pataisų tam, kad šios dvi teisinės sistemos būtų suderintos.
– Užpernai Lietuvoje vyko Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos suvažiavimas. Kokią vietą Lietuvos Konstitucinis Teismas užima Europos konstitucinių teismų bendruomenėje?
– KT nuo 2006 m. yra ypač aktyvus tarptautinėje ir europinėje konstitucinių teismų bendruomenėje. KT yra vienintelis Europos konstitucinis teismas, kuris yra pirmininkavęs ir savo šalyje surengęs europietiškąją konstitucinės justicijos konferenciją bei Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos 4-ąjį kongresą 2017 m. Šis renginys vyksta kas trejus metus vis kitame žemyne. Taip pat KT įgyvendina bendradarbiavimo projektus su ES Rytų partnerystės šalimis – Sakartvelu, Moldova, Ukraina. KT priklauso Baltijos ir Juodosios jūros regiono šalių konstitucinės justicijos asociacijai, kuri buvo įsteigta būtent KT iniciatyva siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su šiomis ES Rytų partnerystės šalimis. Šia prasme KT išsiskiria, nes toli gražu ne visi konstituciniai teismai imasi tokių paramos Rytų partnerystės šalims iniciatyvų. Beje, kitais metais KT pirmininkaus šiai asociacijai. Be kita ko, KT nuosekliai smerkia konstitucinės justicijos naudojimą nusikalstamiems tikslams, tokiems kaip Krymo aneksija, įvykdyta prisidengiant per naktį priimtu Rusijos konstitucinio teismo sprendimu.
KT išsiskiria ir savo atvirumu visuomenei. Nors įstatymai neįpareigoja, nuo 2014 m. rengiami ir visuomenei pristatomi metiniai pranešimai, nuo 2016 m. viešai transliuojami posėdžiai. Man, kaip KT pirmininkui, tenka dalyvauti Konstitucijos egzamino vertinimo komisijos darbe. Nuo 2015 m. teismas atsirado socialiniuose tinkluose. Apskritai esame įsitikinę, kad visuomenė kuo daugiau turi žinoti apie KT veiklą, nes tik taip galima tikėtis, kad bus suprantami ir jo priimami baigiamieji aktai, jų svarba šalies gyvenimui.
– Kaip atrodo tipiška KT teisėjo darbo diena? Kas yra sunkiausia Jūsų darbe? Gal prisiminsit kokį linksmą nutikimą iš savo darbo?
– KT teisėjų darbo diena ne visada prognozuojama, mat pagal KT reglamentą teisėjo darbo diena iš esmės nenormuota, dirbame, kiek reikia ir kada reikia. Paskutinį savo aktą priėmėme lapkričio 1 d., nes Visų šventųjų dienos išvakarėse gavome Seimo in corpore kreipimąsi, o tokių nutarimų priimtinumą turime įvertinti pagal įstatymą per 3 kalendorines dienas. Taigi, ir mūsų išoriškai ramiai tekančiame darbe pasitaiko netikėtumų, kuriems visada turime būti pasiruošę. Jeigu neatsitinka jokių netikėtumų, paprastai posėdžiaujame tris iš penkių savaitės darbo dienų, likusiomis dienomis dirbame individualiai.
– Šiuo metu bylų išnagrinėjimo bendrąja tvarka trukmė yra keleri metai. Ko gero, būtų teisinga teigti, kad nagrinėjamų bylų medžiagos kiekis, sudėtingumas tik didėja. Ko reikėtų, kad paspartėtų Lietuvos Konstitucinio Teismo darbas?
– KT pavyko paspartinti bylų nagrinėjimą. Jeigu prieš kelerius metus bylų nagrinėjimas trukdavo ir iki 1000 dienų, tai dabar ne visada reikia net metų. Tai nepriklauso tik nuo mūsų norų, pagelbėjo ir įstatymų leidėjai. Pakeitus KT įstatymą, buvo suteikta teisė nagrinėti kelias bylas vienu metu, taip pat įtvirtintas bylų nagrinėjimas rašytinio proceso būdu, jeigu šalys nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo. Tai žymiai paspartino darbą. KT bylų nagrinėjimo trukmė objektyviai ilgesnė nei bendrosios kompetencijos teismuose, nes nagrinėjame ne vienos bylos aplinkybes, kelių asmenų ginčą, o konstitucingumo apskritai klausimus ir būtina įvertinti KT nutarimų poveikį visai teisinei sistemai. Natūraliai tai reikalauja daugiau laiko. Didžiausi mūsų „darbdaviai“ yra teismai. Mūsų bylų nagrinėjimo trukmės vidurkis Europos kontekste atrodo tikrai gerai, ką jau kalbėti apie Europos Žmogaus Teisių Teismą, kur sprendimo gali tekti laukti ir dešimtmetį. Būtinus instrumentus turime, trukmė yra optimali ir turi tendenciją mažėti.
– Neseniai vyko konferencija, kurioje buvo kalbama ne tik apie Lietuvos Konstitucinio Teismo 25 metų patirtį, bet ir naujus iššūkius. Kokie jie?
– Vienas pagrindinių iššūkių, kurio laukiame, nors žinome, kad darbo tikrai padaugės, – tai individualaus konstitucinio skundo įteisinimas. Šiuo metu Lietuva yra viena iš keturių valstybių Europoje, kurios turi konstitucinius teismus, tačiau į juos piliečiai negali kreiptis tiesiogiai. Tos kitos trys valstybės yra Moldova, Bulgarija ir Italija. Tad toks sprendimas jau seniai subrendęs, jau ir procesai Seime pajudėjo – Seimas pirmuoju balsavimu pritarė Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo įteisinama kiekvieno asmens teisė kreiptis į KT dėl įstatymų, kitų Seimo, Prezidento ir Vyriausybės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas teisinės gynybos priemones. Taigi jau galime pasidžiaugti, kad pagaliau ir Lietuvos piliečiams atsirado viltis turėti galimybę savo teises ginti visomis moderniomis europinėmis konstitucinių teisių gynimo priemonėmis savo šalyje. Natūralu, kad tai būtų tam tikras iššūkis KT, nes sunku pasakyti, kiek skundų sulauktume, kokio sudėtingumo jie būtų, tačiau jeigu kiti Europos konstituciniai teismai susitvarko, tikiu, kad susitvarkysime ir mes.
Nemenku iššūkiu galėčiau pavadinti ir pastaruoju metu, deja, ryškėjančią tendenciją – prastėjanti kreipimųsi į KT kokybė ir prastėjantis atstovavimas KT. Ypač valstybės institucijų. Galbūt tai yra susiję su teisininkų rengimo kokybės prastėjimu apskritai. Dėstydamas universitete pastebiu, kad teisės studentai pastarąjį dešimtmetį turi vis prastesnius pagrindus, kalbu apie bazinį, bendrąjį išsilavinimą, kelia nuostabą ir tai, kad mažėja jų motyvacija. O teisininko išsilavinimas reikalauja daug žinių, atsidavimo profesijai ir daugybės kitų dalykų, į kuriuos žiūrint atmestinai rezultatai būna abejotinos kokybės. Konkrečiai mūsų darbe dėl to tenka grąžinti vis daugiau prašymų arba nagrinėti tik mažą prašymo dalį. KT negali suformuluoti už pareiškėją jo pozicijos, teisinių argumentų. Noriu tikėti, kad tai tik laikinos problemos, nes neabejotinai įteisinus individualų skundą, teisininkų, gebančių padėti žmogui parengti kreipimąsi į KT, poreikis didės.
– Koks bus Lietuvos Konstitucinis Teismas, kai švęsime jo 50 metų gimtadienį?
– Tikiu, kad KT ir toliau gebės veiksmingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę – bus drąsus, veržlus ir bekompromisis, kai to reikia.
– Ko galėtumėte palinkėti Lietuvos teisininkų bendruomenei ir visiems lietuviams Lietuvos Konstitucinio Teismo 25 metų sukakties proga?
– Norėčiau perfrazuoti garsaus lenkų disidento, 2014 m. Lietuvos Laisvės premijos laureato Adamo Michniko palinkėjimą: būkite tais, kuo, jūsų nuomone, turi tapti visa visuomenė. Tikite žodžio laisve? Kalbėkite laisvai. Mėgstate tiesą. Ją ir sakykite. Tikite atvira visuomene? Tuomet atsiverkite. Tikite padoria ir humaniška visuomene? Elkitės padoriai ir humaniškai. O nuo savęs pridurčiau: tikite Konstitucijos viršenybe? Jokių aplinkybių spaudžiami nepamirškite joje įtvirtintų vertybių ir principų.