aA
Ar genėdami medį, žuvaudami arba kirsdami ne vietoje išsikerojusį krūmokšnį pasidomime šių gamtos išteklių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei leidimų kirsti medį išdavimo tvarka savivaldybėje?
Erika Stonkutė
Erika Stonkutė
© TEISMAI.LT

Kad gamtos ištekliai, esantys tiek valstybinėje, tiek privačioje teritorijoje, būtų teisėtai naudojami, o mums nekiltų teisinių pasekmių tiesiog dėl nežinojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis: „Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Erika Stonkutė žurnalo TEISMAI.LT skaitytojus supažindina su šios institucijos veikla aplinkos apsaugos srityje, pristato civilinių bylų, kuriose nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo priteisimo, ypatumus – atvejus, kai kylančią civilinę atsakomybę nustatyti ir priteisti žalą iš kaltų asmenų kreipiamasi į teismus, žalos nustatymo ir apskaičiavimo mechanizmą, aptaria priteistų piniginių lėšų tolesnį panaudojimą aplinkosaugos srityje bei pateikia patarimų gamtos išteklių naudotojams.

– Kokia yra Jūsų institucijos paskirtis užtikrinant aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje?

– Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) tikslas – užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Šios institucijos darbuotojai kontroliuoja, ar asmenys vykdo Aplinkos apsaugos įstatyme ir kituose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus taršos prevencijos, atliekų (išskyrus radioaktyviąsias) tvarkymo, gamintojų / importuotojų pareigų vykdymo, cheminių medžiagų naudojimo ir genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo kontrolės, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos srityse. Taip pat vykdo pavojingų objektų kontrolę, prižiūri, ar tinkamai apskaičiuojami ir deklaruojami aplinkosauginiai mokesčiai, teikia administracines paslaugas, nagrinėja asmenų prašymus, skundus ar pranešimus, juos konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą, vykdo prevencinę veiklą ir kt.

– Kokiais atvejais Jūsų institucija dažniausiai kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka?

– Dažniausiai teismams teikiame ieškinius dėl kraštovaizdžiui ir žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Kraštovaizdžiui (želdiniams) žala padaroma, kai saugotini medžiai ir krūmai kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, genimi neturint atitinkamos savivaldybės administracijos išduoto leidimo. Tokio pobūdžio pažeidimus padaro tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Žuvų ištekliams padaroma žala, kai vykdoma žvejyba draudžiamu būdu, įrankiais, laiku, vietoje ir pan. Tokius pažeidimus dažniausiai daro fiziniai asmenys.

– Kaip apskaičiuojama gamtai padaryta žala? Kaip veikia žalos atlyginimo mechanizmas – ar dažniau žala atlyginama geranoriškai, ar esate priversti kreiptis į teismą? Ar susiduriate su kokiomis nors padarytos žalos dydžio įrodinėjimo problemomis teisme?

– Aplinkai padaryta žala pagal savo pobūdį priskiriama prie sudėtingų objektų, jos dydis nustatomas pagal žalos apskaičiavimo metodikas, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Departamento pareigūnai, skaičiuodami padarytos žalos aplinkai dydį, privalo griežtai vadovautis metodikose nurodytais žalos skaičiavimo metodais ir dydžiais.

Asmeniui, padariusiam žalą aplinkai, administracinio nusižengimo tyrimo metu, prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinama žodžiu apie galimybę gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą ir kitus nuostolius, išaiškinant geranoriško žalos atlyginimo tvarką ir pasekmes. Jei asmuo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos pagal pateiktą žalos aplinkai apskaičiavimą aplinkai padarytos žalos neatlygina, tuomet pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą ir bylą perduoda teritoriniam administracinių bylų nagrinėjimo skyriui. Šie skyriai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įsiteisėjus nutarimui medžiagą su informacija apie aplinkai padarytą žalą perduoda civilinių bylų ir teisės skyriui. Pastarojo skyriaus specialistas surašo pasiūlymą gera valia atlyginti žalą. Asmeniui pateikus motyvuotą ir pagrįstą prašymą, žalos mokėjimas gali būti išdėstytas dalimis. Jei žala aplinkai neatlyginama, kreipiamasi į teismą dėl žalos priteisimo.

Civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą: ką būtina žinoti kiekvienam?
© GRYNAS.lt

Mūsų duomenimis, iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo arba išsiuntus pasiūlymą žalą atlyginti gera valia atlyginama apie 40–50 proc. prašomų žalų visos Lietuvos mastu. Kitais atvejais kreipiamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo arba su ieškiniu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Departamentas civiline tvarka kreipiasi į teismą ne tik dėl žalų priteisimo, bet ir dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus (pavyzdžiui, uždrausti priimti atliekas, įpareigoti jas perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas).

Kadangi žalos apskaičiavimas detaliai reglamentuotas metodikose, įrodinėjimo problemų nekyla. Mažindami žalos dydį teismai dažniausiai vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

– Ar priteisiamos piniginės sumos tokios kategorijos bylose, Jūsų duomenimis, kompensuoja gamtai padarytą žalą? Kaip toliau panaudojamos į Jūsų institucijos biudžetą teismine tvarka surenkamos lėšos?

– Žalos dydis apskaičiuojamas pagal metodikose nurodytas formules ir patvirtintus bazinius tarifus, kurie nėra maži, todėl priteistos sumos gamtai padarytą žalą kompensuoja. Pavyzdžiui, už be savivaldybės išduoto leidimo sunaikintą medį gali tekti sumokėti (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą) nuo 3 iki 13 Eur. Už žuvų ištekliams padarytą žalą gali tekti sumokėti nuo 1,5 iki 580 Eur už vienetą, o už sunaikintą žinduolį – nuo 145 iki 5 070 Eur. Esant tam tikroms aplinkybėms žala gali būti mažinama arba didinama net kelis kartus.

Visos šiuo mechanizmu surinktos lėšos panaudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti ir gausinti; žuvų ištekliams atkurti ir saugoti; medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo priemonėms; aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ir jų gausinimo programoms, schemoms, planams, įstatymų ir kitų teisės aktų projektams rengti; moksliniams taikomiesiems darbams, aplinkos monitoringui, poveikio aplinkai vertinimui; aplinkosaugos srityje švietimui, mokymui, specialistų kvalifikacijai kelti, leidybai, aplinkosaugos informacijai skleisti, aplinkos apsaugos renginiams ir konkursams organizuoti, tarptautinių projektų ir sutarčių aplinkosaugos srityje įgyvendinimo išlaidoms apmokėti ir t. t.

– Pakalbėkime apie statistiką. Kiek teisminių ginčų, susijusių su padaryta žala gamtos ištekliams, aplinkos apsaugai, civilinio proceso tvarka Departamentas inicijavo per pirmąjį šių metų pusmetį? Ar apskritai teismų praktika tokio pobūdžio ginčuose yra nuosekli ir kaip dažnai tokius civilinius teisinius ginčus tenka analizuoti ir kasaciniame teisme?

– Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Departamento iniciatyva iš viso Lietuvos teismuose pateikta apie 60 pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinių dėl padarytos žalos gamtai / aplinkai atlyginimo priteisimo. Džiugu, kad pastaraisiais metais teismų praktika nusistovėjo ir yra nuosekli, o 2019–2020 m. kasacinių skundų Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepateikta.

Civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą: ką būtina žinoti kiekvienam?
© TEISMAI.LT

– Kokį patarimą duotumėte Lietuvos Respublikos gyventojui ar čia veikiančiai įmonei, naudojantiems gamtos išteklius bei aplinką ir nenorintiems jiems padaryti žalos, dėl kurios gali kilti civilinė atsakomybė?

– Piliečiams ir įmonėms, naudojantiems gamtos išteklius, juos tvarkantiems, siekiantiems taršos aplinkai prevencijos ir pan., rekomenduočiau užsukti į Departamento interneto svetainę www.aad.lrv.lt ir skiltyje „Konsultacijos“ ieškoti atsakymų į kylančius klausimus pagal rūpimą temą (pavyzdžiui, vanduo, atliekos, gamtos apsauga, kraštovaizdis ir t. t.).

Be to, kaip jau minėjau, viena iš Departamento veiklos sričių yra konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą fiziniams bei juridiniams asmenims. Asmenims Departamente teikiamos šios konsultacijos: patvirtinta rašytinė konsultacija, rašytinė konsultacija, konsultacija žodžiu, atvykus į Departamento teritorinį padalinį, viešoji konsultacija, konsultacija per seminarą. Tad neradę atsakymų viešose konsultacijose Departamento interneto svetainėje, vadovaudamiesi mūsų įstaigoje patvirtintomis Asmenų konsultavimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, asmenys turi teisę kreiptis į Departamentą konsultacijos dėl aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų taikymo.

KOMENTARAS

Kristina Domarkienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja

Kartais susidaro įspūdis, jog aplinkosaugos problemas dažnai siejame tik su globaliais pasaulinio masto reiškiniais, apie kuriuos sužinome iš žiniasklaidos. Tai klimato kaita, tirpstantys ledynai, nykstantys atogrąžų miškai ir pan. Vis dėlto per savo teisėjos darbo praktiką nagrinėjant civilines bylas apylinkės teisme, o vėliau ir apygardos teisme ne kartą teko įsitikinti, jog aplinkosaugos teisinis reglamentavimas, teisinė atsakomybė už įvairių reikalavimų nesilaikymą yra kur kas arčiau mūsų kasdienybės, nei dažnam asmeniui gali pasirodyti. Darbas su šios kategorijos bylomis, kurios, tiesa, apygardos teisme nėra itin dažnos, leidžia daryti prielaidą, kad poreikį spręsti civilinės atsakomybės už įvairių aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus klausimus dažnai lemia ne sąmoningi ar tyčiniai asmenų veiksmai (neveikimas), o paprasčiausias apdairumo ir rūpestingumo stokos nulemtas nežinojimas, nepasidomėjimas kiekvienam asmeniui aktualiomis aplinkosaugos srityje galiojančiomis taisyklėmis. Kita vertus, šios srities teismų praktika nėra itin gausi, todėl ir teismams ne visada paprasta tinkamai pritaikyti ginčui aktualias aplinkos apsaugą reglamentuojančias teisės normas.

Kristina Domarkienė
Kristina Domarkienė
© TEISMAI.LT

Teismų praktikoje dažniausiai nagrinėjami civiliniai ginčai, kuriuose kyla fizinių bei juridinių asmenų civilinės atsakomybės klausimas dėl neteisėtai iškirstų medžių. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti vieną neseniai Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtą civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad viena įmonė vykdė jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tvarkymo darbus, jų metu buvo iškastas priešgaisrinis tvenkinys. Aplinkos apsaugos departamentui atlikus patikrinimą nustatyta, jog sklype iškastu gruntu buvo užpilti 38 sklype augantys medžiai daugiau kaip 5 cm virš natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir arčiau kaip 2 m atstumu nuo medžio kamieno, šitaip pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių reikalavimus. Byloje įrodinėta, kad dėl tokių veiksmų buvo pažeistos medžių gyvybinės funkcijos ir padaryta žala aplinkai bei kraštovaizdžiui, kurią Departamentas įvertino daugiau nei 20 000 Eur.

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja visos žemės sklypo savininkės civilinės atsakomybės sąlygos dėl aplinkai padarytos žalos, nes dalis medžių dėl neteisėto jų užpylimo gruntu nudžiūvo, dalis jų buvo pašalinti be leidimo, o dalies medžių būklė iš geros tapo nepatenkinama. Teismas atsižvelgė į tai, kad kai kurių medžių būklė jau pradinio tikrinimo metu nebuvo gera, taip pat į tai, jog įmonė savo iniciatyva žemės sklype pasodino 223 vienetus naujų medžių sodinukų, todėl priteistinos žalos sumą sumažino iki 12 000 Eur. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad, įmonei priklausančiame žemės sklype atsodinus iš viso 223 kokybės reikalavimus atitinkančius naujų medžių sodinukus, jų atsodinimo vertė netgi viršijo ieškinio sumą. Šios aplinkybės leido bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai konstatuoti, kad jau bylos nagrinėjimo metu įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones aplinkos būklė buvo visiškai atkurta ir aplinkai padaryta žala pašalinta, todėl tai sudarė pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti Departamento ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tiesa, šiuo metu dar nepasibaigęs apygardos teismo sprendimo apskundimo kasacine tvarka terminas.

Tai tik vienas iš teismų praktikos pavyzdžių, tačiau mano aptarta byla puikiai iliustruoja, kad kartais nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype mūsų veiksmų laisvės ribos gali atrodyti itin plačios, tačiau visada vertėtų turėti omenyje tai, jog jame augantiems medžiams ir kitiems želdiniams gali būti taikomas specialus teisinis režimas, jie gali būti priskirti saugotinų želdinių kategorijai. Dėl to prieš juos pašalindami arba imdamiesi kitų veiksmų, galinčių turėti reikšmingos įtakos jų gyvybinėms funkcijoms, pirmiausia turėtume pasidomėti, kokia tvarka tai galima padaryti, ar šiems veiksmams atlikti nereikia išankstinio leidimo ar suderinimo su aplinkosaugos institucijomis. Esant poreikiui, visada galima kreiptis informacijos į aplinkosaugos srityje veikiančias institucijas. Visa tai leistų išvengti ne itin malonių civilinės atsakomybės klausimų.

TEISMAI.lt
TEISMAI.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Šūviais į apsauginį įtariamo vyro feisbuke – raginimai ginkluotis: ei, mentai, ir ką jūs man padarysit? (47)

„Ei, mentai . Vaikštinėju visur be kaukės. Ir ką jūs man padarysit?“ - savo feisbuko...

Vaistinės po ribojimų sugriežtinimo: tiek pykčio dar niekada nebuvome sulaukę (145)

Nuo penktadienio vaistinės e, kuriose priimami pacientai ir be galimybių paso, vienam pirkėjui...

Kelių finansavimo reforma: apie asfaltuojamus žvyrkelius savivaldybės turės paskelbti iš anksto (15)

Seimui pateiktoje kelių finansavimo reformoje, be kita ko, numatyti su vietinės reikšmės...

Koronavirusas pasiglemžė Kėdainių progminazijos mokytojos gyvybę

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu , paskutiniu...

Incidentas garsiame Vilniaus kvartale: aidėjo šūviai, iškviestos gausios policijos pajėgos įtariamasis neblaivus (156)

Pirmadienį specialiosios tarnybos sulėkė į Kauno gatvę Vilniuje . Pranešama apie ginkluotą...

Pagaliau „Žalgirio“ stovykloje – pozityvesnės naujienos (6)

Kauno „Žalgirio“ stovykloje galų gale yra ir geresnių žinių. Antradienį Tel Avive...

NVSC: ugdymo įstaigose fiksuoti 675 koronaviruso protrūkiai, situacija rimta (11)

Šiuo metu ugdymo įstaigose fiksuoti 675 aktyvūs koronaviruso protrūkiai, su šiais protrūkiais...

Arūnas Spraunius | D+

Nauji įspėjimai: Prancūzijai – išsaugoti veidą po AUKUS antausio, o JAV reikėtų rengtis karui su Kinija

Atlantas (jis ir Atlasas) graikų mitologijoje – vienas titanų, Japeto ir Azijos sūnus....

Ekspertai įvertino, kaip Lietuvai sekėsi derėtis dėl migrantų: pasiekimai kuklūs (79)

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo...

Genialus sprendimas: išradėjas sugalvojo, kaip namą aprūpinti atsinaujinančia energija, bet nesugadinti vaizdo (5)

Į pastatų sienas įkomponuotos vėjo turbinos galėtų tapti kūrybingu sprendimu panaudoti vėjo...