Nuo pat STT sukūrimo, šios tarnybos Panevėžio valdyboje dirbęs K. Bitaris tyrė su Europos krepšinio čempionatu susijusią bylą, kai kaltinimai buvo pareikšti krepšinio federacijos sekretoriui Mindaugui Balčiūnui. K. Bitaris dirbo ir su byla, dėl kurios parlamentaro mandato neteko Seimo narys Vitas Matuzas, bei daugeliu kitų bylų, kuriose kaltinimai buvo pateikti įtakingas pareigas Panevėžyje užėmusiems asmenims.

K. Bitaris turi didžiulę patirtį kriminalinėje žvalgyboje bei ikiteisminiame tyrime, ypač – tiriant korupcinius bei finansinius nusikaltimus. Tarnybą STT jis baigė būdamas Žvalgybinės informacijos poskyrio viršininku ir prisijungė prie uostamiesčio advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“, kur užsiims advokato praktika.

– Kuri iš tirtų bylų jums labiausiai įsiminė ir kodėl?

– STT Panevėžio valdybos pareigūnų kolektyvas išsiskyrė iš kitų tuo, kad jo darbuotojų amžiaus vidurkis buvo pats jauniausias iš kitų valdybų. Išskirtinis šio kolektyvo bruožas buvo ir tame, kad jos darbuotojai buvo pakviesti į šį tarnybos padalinį iš kitų Lietuvos regionų ir jų nesaistė jokie giminysčių ar bičiulysčių saitai su vietos asmenimis, vykdančiais nusikalstamas veikas. Ir tai iš karto davė rezultatų.

STT Panevėžio valdyboje buvo pradėtas pirmas ikiteisminis tyrimas ką tik įkurtoje tarnyboje. Labiausiai įsiminė 2001 metais pradėta byla, kuri pagal savo nusikaltimo mastą per valdybos istoriją buvo pati didžiausia. Tirto nusikalstamo susivienijimo nariai dideliu mastu grobė dyzeliną iš „Družbos“ naftotiekio. Jame baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta 17 įvairių teisėsaugos institucijų pareigūnų. Iš viso nusikalstamame susivienijime dalyvavo 32 asmenys.

Kazys Bitaris
Šiame ikiteisminiame tyrime pirmą ir turbūt vienintelį kartą Lietuvos istorijoje buvo įrodytas nusikalstamas susivienijimas dėl nusikaltimų ekonomikos srityje. Be abejo, visos per tarnybą tirtos bylos buvo kažkuo įdomios. Išskirtiniais laikau tyrimus, kuriuose buvo tirti nusikaltimai įvykdyti asmenų, pasirinkusių politiko kelią. Jų metu pažindavau tokius asmenis ne tik iš viešai deklaruojamų jo teigiamų savybių ir atliktų visuomenei naudingų darbų, bet ir slaptą ir „tamsiąją“ jo gyvenimo pusę.

– Ar per savo netrumpą karjerą pastebėjote pokyčių nusikalstamoje veikloje? Ar galima būtų išskirti vyraujančią nusikaltimų specifiką tuomet, kai pradėjote dirbti ir dabar, kai palikote tarnybą? Gal dabar nusikaltėliai yra atradę kitokių būdų vengti teisingumų nei anksčiau, naudoja kitokias schemas?

– Kriminogeninė situacija per mano pareigūno karjerą pasikeitė kardinaliai. Pradėjus tarnybą korupcija klestėjo žemiausio ir vidutinio lygio valstybės tarnautojų terpėje, t. y. policijos, įvairių inspekcijų tarpe ir panašiai. Tuo metu į besikuriančios Lietuvos politiką ėjo žmonės vedami idėjų Lietuvos žmonių gyvenimą padaryti geresnį, šviesesnį. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Į minėtas žemiausias ir vidutinio lygio tarnautojų gretas ateina nauja karta, gimusi nepriklausomos Lietuvos metais ir nepatyrusi sovietinės nomenklatūros.

Dažnas jų mokęsis studijose užsienyje ir susipažinęs su Vakarų valstybėse vyraujančia tvarka ir tradicijomis. Šios kartos išskirtinis bruožas – tai nesitaikstymas su korupcijos apraiškomis. Politinėje Lietuvos terpėje situacija kur kas liūdnesnė. Į politiką per pastaruosius 10 metų vis dažniau pradedama žiūrėti kaip į vieną iš verslo šakų. Asmenys siekdami politikos aukštumų į tai investuoja pakankamai daug laiko, materialinių išteklių ir be abejonių siekia finansinės grąžos.

Ne retas atvejis, kai to siekiama veikiant apgalvotai sukurtose korupcinėse schemose. Be abejo, jie bet kokiais būdais bando išvengti grėsmių, kylančių iš teisėsaugos institucijų, tam bandoma pasitelkti naujausias informacines technologijas, aukštus valstybės pareigūnus, žiniasklaidą. Tai patvirtina ir dabartiniai įvykiai Lietuvoje.

STT ir ikiteisminius tyrimus kontroliuojančios prokuratūros vadovus, pasitelkus viešojo informavimo technologijas, bandoma apkaltinti politikavimu, politinių užsakymų vykdymu, palankumu vienoms ar kitoms politinėms jėgoms. Tai, žinoma, sąlygoja nepalankų šių institucijų darbuotojų vidaus psichologinį mikroklimatą. Džiaugiuosi, kad STT vadovus matome tvirtus, nepalūžusius ir toliau tęsiančius kovą su korupcinėmis apraiškomis. Linkiu jiems sėkmės ir stiprybės.

– Nemaža dalis su politikais susijusių rezonansinių tyrimų pradedama likus sąlyginai nedaug laiko iki naujų rinkimų. Daug kas kaltina STT pasiduodant politinėms įtakoms. Kaip jūs vertintumėte šias situacijas?

– Galiu paaiškinti kaip Lietuvoje nutinka, kad politikų nusikalstamos veikos paaiškėja būtent prieš rinkimus. Nėra čia jokių įtakų. Lietuvoje politinis gyvenimas vyksta švytuoklės principu, t. y. kas 4 metai dažniausiai keičiasi vietomis valdančiosios ir opozicinės politinės grupės.

Galimai korumpuotas politikas, tapęs valdančiuoju, savo veiklos pirmais metais, kaip taisyklė, nevykdo jokios nusikalstamos veiklos ir atsargiai susipažįsta su jį supančia nauja aplinka, iš kurios numato kitus asmenis, galinčius bendrininkauti kuriamoje korupcinėje schemoje. Antrais savo vadovavimo metais, pradeda intelektualiai realizuoti galimos nusikalstamos veikos planą parengiant įvairius mistinius investicinius ar sau palankius tarnybinės veiklos planus, kurie jau po truputį įgyja materialų pavidalą.

Trečiais veiklos metais prasideda aktyvioji galimos korupcinės veiklos įgyvendinimo fazė – teikiamos įvairios paraiškos gauti finansavimui, jam gavus pradedami įgyvendinti patys projektai – statybos, kažkokių mistinių viešųjų įstaigų ar fondų finansavimas panašiai. Būtent šioje fazėje kaip taisyklė teisėsaugos institucijos gauna pirmus, galimos nusikalstamos veiklos duomenis, kurių pagrindu prasideda neviešas tyrimas. Korupcinių nusikalstamų veiklų autoriai, kiek išmanydami, imasi konspiracijos, slaptai susitikinėdami derina tolimesnius savo nusikalstamus veiksmus. Ketvirtais savo vadovavimo metais prasideda ilgai laukto, nusikalstamo pelno gavimas.

Būtent šiais metais numatant, kad po rinkimų jis gali nebepriklausyti valdantiesiems, skuba kuo daugiau ir kaip įmanoma greičiau nusikalstamai pasipelnyti. Per skubėjimą mažiau skiriama dėmesio konspiracijai, pradedamos daryti esminės klaidos, palankios tyrimus atliekantiems pareigūnams. Ir būtent ketvirtais metais surinkus pakankamai duomenų prasideda vieši ikiteisminio tyrimo veiksmai – tokie kaip, sulaikymai, apklausos ir panašiai, kurie dažniausiai sutampa su artėjančiais savivaldybių ar Seimo rinkimais. Ir prieš kiekvienus rinkimus kartojasi tas pats, o STT pažeriami kaltinimai tariamu politikavimu, tik kaltintojai pasikeitę vietomis...

Norisi paklausti, o kokias nusikalstamas veikas gali daryti opozicijoje esantis korumpuotas asmuo? O gi – jokius, arba labai žemo lygio, nes jo nėra valdžioje, jis nesprendžia strateginių valstybės ar savivaldybės klausimų. Viliuosi, kad ateityje Lietuvos politinis gyvenimas bus šviesesnis, politiko kelią pasirinks asmenys apsisprendę dirbti Lietuvos gerovei ir atsparūs korupcinėms apraiškoms.

– Kodėl nusprendėte palikti tarnybą ir užsiimti advokato praktiką?

– Apsispręsti palikti pareigūnų gretas lėmė du faktoriai. Pirmas – tai, kad viskas turi pradžią ir turi turėti pabaigą. Iš viso pareigūnu ištarnavau 22 metus, iš kurių beveik visus kriminalinės žvalgybos padaliniuose. Darbas šiuose padaliniuose tikrai pareigūnams yra nelengvas, nuolat patiriamas stresas, bendraujant su nusikalstamas veikas darančiais ir nukentėjusiais asmenimis patiriami negatyvūs išgyvenimai, kurie nelieka be pėdsako.

Psichologų yra apskaičiuota, kad pareigūnams represinėse struktūrose išdirbusiems 25 ir daugiau metų negrįžtamai pasikeičia psichologija, nutrūksta jų socialiniai ryšiai su visuomene, kuri yra niekaip nesusijusi su jų vykdyta tarnybine veikla. Aplinkui save supančiuose žmonėse pradedama įžvelgti galimus jų negatyvius kėslus ir pan. Jie nebesugeba grįžti į visuomenę, kuriai neaktualūs kriminaliniai procesai.

Aš noriu pakeisti gyvenimo būdą. Be to, mano įsitikinimu, reikia laiku užleisti pozicijas tarnyboje jaunesniems, kurių paaukštinimas pareigose tikrai duos pozityvią motyvaciją.

Antra priežastis, lėmusi pasitraukimą iš pareigų – noras save, kaip teisininką, realizuoti kitoje pozicijoje. Viliuosi, kad dirbti advokatu, seksis taip pat gerai, kaip sekėsi kriminalinės žvalgybos padaliniuose. Laikas parodys.

– Nemažai profesionalių pareigūnų palieka tarnybą teisėsaugos struktūrose ir išeina į privatų sektorių. Kaip manote, kas tai lemia? Ar valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio patyrusių profesionalų išlaikymui tarnyboje?

– Atsakymas yra paprastas: atkūrus nepriklausomą Lietuvą daug jaunuolių pasirinko policininko profesiją. Apskritai policija buvo reformuota ir užpildyta kadrais niekaip nesusijusiais su milicija. Policijos pajėgose dominavo pareigūnai gimę nuo 1971 metų.

Šiandien jiems visiems suėjo tarnybos laikas, kuriam esant skiriama pensija, ir jie, kaip ir aš, nori save patikrinti kitose visuomenės veiklos srityse.