Manantiems, kad priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais yra švelninama atsakomybė už tam tikrų įstatyme numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kelia grėsmę visuomenei, privalu priminti, jog svarbu ne bausmės griežtumas, o atsakomybės neišvengiamumas.
Dekriminalizavus mažiau pavojingas veikas, pastarosios netampa teisėtu ar leidžiamu elgesiu, nes už jų padarymą yra nustatyta administracinė atsakomybė, kuri neretai yra net veiksmingesnė už baudžiamąją, nes pritaikoma itin operatyviai. Tad kaltininkas neigiamas savo veiksmų pasekmes patiria nedelsiant, o tai sudaro prielaidas efektyviai įgyvendinti administracinės atsakomybės paskirtį bei tikslus ir skatina asmenį daugiau nebenusižengti.
Be to, priimti pakeitimai sudarys prielaidas greitesniems ir pigesniems baudžiamiesiems procesams, nes dauguma galės būti užbaigiami supaprastinta tvarka teismams priimant baudžiamąjį įsakymą.
Svarbiausi pakeitimai nusikalstamų veikų reglamentavime
1. Sistemiškai pakoreguotos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, susijusios su nusikalstamomis veikomis padaryta žala ar turto verte, išreikšta MGL dydžiais. Baudžiamajame kodekse nustatytos turto vertės išraiškos nebuvo keičiamos nuo pat kodekso įsigaliojimo 2003 metais, tad jos visiškai nebeatitiko šiuolaikinių ekonomikos realijų ir infliacijos rodiklių. Turto vertė, sudaranti 12,5 tūkst. eurų, iki baudžiamojo kodekso pakeitimų buvo laikoma didele ir už su šia verte susijusias nusikalstamas veikas grėsė vien tik laisvės atėmimo bausmė, kas buvo neteisinga ir neproporcinga.
Priimtais pakeitimais Baudžiamajame kodekse galiausiai pirmą kartą nustatyta didelės turtinės žalos piniginė išraiška, kuri bus 20 tūkst. eurų viršijanti suma, didelės vertės turtu taip pat bus laikoma suma, viršijanti nurodytą sumą. Šią sumą atitinkanti ar jį viršijanti suma iš esmės reikš apysunkio nusikaltimo padarymą, o jo nesiekianti – nesunkaus nusikaltimo padarymą. Į Baudžiamąjį kodeksą taip pat įvesti nauji labai didelės turto vertės ir labai didelės turtinės žalos požymiai, apibrėžti 45 tūkst. eurų viršijančia suma, kas reikš sunkaus nusikaltimo padarymą. Tai neabejotinai įneš daugiau teisinio aiškumo asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn.
Atsižvelgiant į tai, pakeista baudžiamoji atsakomybė už žalos, išreikštos MGL dydžiais, padarymą turtiniais, ekonominiais, ir finansiniais nusikaltimais.
Turtinių nusikalstamų veikų sudėtyse baudžiamuoju nusižengimu bus laikomi atvejai, kai turto vertė ar turtinė žala neviršija 500 eurų. Taigi, už tokias veikas negali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė ir nekyla teistumas. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ir anksčiau kyla, jei turto vertė ar turtinė žala viršija 150 eurų. Nusikaltimu laikytini atvejai, kai turto vertė ar padaryta turtinė žala viršija 500 eurų. Tuo tarpu žalos nuo 500 iki 20 tūkst. eurų padarymas bus laikoma nesunkiu nusikaltimu, nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų – apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst. eurų – sunkiu nusikaltimu.
Ekonominio pobūdžio nusikaltimuose didele turtine žala bus laikoma 20 tūkst. viršijanti suma (anksčiau ši riba buvo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų sumos žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst. eurų – sunkiu nusikaltimu.
Finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba bus laikoma nuo 20 tūkst. eurų sumos (anksčiau buvo nuo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų turtinės naudos arba turtinės žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst. eurų – sunkiu nusikaltimu.
2. Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytų turtinio pobūdžio nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse įvestos apysunkių nusikaltimų sudėtys. Jose įtvirtinanti unifikuoti didelės vertės turto dydžiai ir numatytos proporcingos, apysunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios bausmės.
Anksčiau, pagal turtinio pobūdžio nusikaltimų pagrindines sudėtis, asmuo atsakydavo kaip už nesunkaus nusikaltimo padarymą, o pagal kvalifikuotą sudėties dalį – jau kaip už sunkaus nusikaltimo padarymą.
Naujausiomis pataisomis įtvirtintos tarpinės turtinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių dalys, laikytinos apysunkiais nusikaltimais. Tokiu būdu, teismams ne tik sudaromos sąlygos paskirti veikos pavojingumą atitinkančią, proporcingą, švelnesnę nei laisvės atėmimas, bausmę, bet ir pritaikyti alternatyvias baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas – visiškai atidėti paskirtos bausmės vykdymą ar taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Toks įstatymų leidėjo sprendimas leis įgyvendinti vis labiau baudžiamojoje justicijoje įsigalinčią nuostatą, kad reali laisvės atėmimo bausmė už turtinius, finansinius, korupcinius nusikaltimus turėtų būti taikoma kaip kraštutinė priemonė baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Baudos bausmė laikytina veiksmingiausia tais atvejais, kai asmuo daro savanaudiškas nusikalstamas veikas.
4. Sušvelninta atsakomybė už tam tikras nusikalstamas veikas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teismų realiai skiriamų bausmių dydžius, nustatė švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už tam tikras nusikalstamas veikas. Pavyzdžiui, kvalifikuoto turto pasisavinimo maksimali sankcija, numatanti laisvės atėmimo bausmę, sumažinta nuo 10 metų iki 8 metų.
Bene reikšmingiausi ilgai laukti pokyčiai pasiekė kontrabandos nusikaltimo sudėtį. Panaikinta kvalifikuota kontrabandos sudėtis, numačiusi akivaizdžiai per griežtas, neproporcingas laisvės atėmimo bausmes (net nuo 3 iki 10 metų laisvės atėmimo) už bet kokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, šių medžiagų pirmtakų (prekursorių), šaudmenų, šaunamųjų ginklų ar kt. gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną. Asmuo, neteisėtai gabenęs, pavyzdžiui, vieną suktinę arba kelis šovinius, buvo laikomas, padariusiu sunkų nusikaltimą, už kurį galėjo būti skiriama išimtinai reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl šios priežasties teismai, atsižvelgdami į kontrabanda gabentų daiktų kiekį, kaltininko pavojingumą, dažnai skirdavo švelnesnes, nei įstatymo numatyta, bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, kai švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimas turėtų būti laikomas išimtinai, o ne įprastai taikomu teisiniu instrumentu.
Nauju reglamentavimu įstatymų leidėjas įtvirtino specialiąsias kontrabandos nusikaltimo normas, individualiai numatančias atsakomybę už atskirų neleistinų objektų ir jų kiekio gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną.
5. Dekriminalizuotos mažiau pavojingos nusikalstamos veikos. Priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais dekriminalizuotas turtinės žalos padarymas apgaule, aparatų, skirtų naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, gaminimas, laikymas, gabenimas bei realizavimas ir neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas.
Šios Baudžiamajame kodekse anksčiau įtvirtintos sudėtys keldavo sumaištį teismų praktikoje, kadangi, pavyzdžiui, dėl sukčiavimo išvengiant prievolės ir turtinės žalos padarymo apgaule panašumo nebuvo įmanoma išvesti aiškių šių teisės normų konkurencijos taisyklių. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą žemėnaudos riboženklio pakeitimą, apskritai neatitinka šiuolaikinių realijų, tad net nebuvo taikoma.
Dar daugiau klausimų kėlė atsakomybė už naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų aparatų gaminimą, ir laikymą. Administracinių nusižengimų kodekse buvo numatyta atsakomybė už ne daugiau kaip 10 litrų tokių gėrimų pagaminimą ir laikymą savo reikmėms, tačiau, argi įmanoma, net ir tuos pačius 10 litrų pagaminti, neturint aparatų. Visgi, pažymėtina, kad šiais pakeitimais nebuvo įteisintas naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, tokių aparatų gamyba, jų laikymas. Tai ir toliau laikytina neteisėtais veiksmais, tačiau už šiuos veiksmus numatoma administracinė atsakomybė.
6. Vieni reikšmingiausių pokyčių – nusikalstamų veikų finansų sistemai reguliavime. Anksčiau galiojusi nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriaus redakcija visiškai neatitiko baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės principo. Pavyzdžiui, asmuo, nesumokėjęs iki 500 eurų mokesčių, jau galėjo būti laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą, o baudžiamoji atsakomybė, formaliai žvelgiant, galėjo būti taikoma ir už 1 ct. nesumokėtų mokesčių.
Priimtais pakeitimais buvo dekriminalizuotos mažiausiai pavojingos veikos, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, jeigu, pavyzdžiui, vengiama sumokėti 20 tūkst. eurų ir daugiau mokesčių. Tokios veikos neabejotinai yra pavojingos, kelia pavojų visai visuomenei, nes į valstybės biudžetą būtų nesurenkama pakankamai lėšų.
Priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais ne tik pakeltos baudžiamosios atsakomybės ribos, bet ir sugriežtinta atsakomybė už kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, už nusikalstamą bankrotą, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą. Šios nusikalstamos veikos priimtais pakeitimais priskirtos sunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaip šie pokyčiai paveiks dabartinę situaciją?
Jeigu asmuo iki šių metų birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, ši veika bus kvalifikuojama pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
Jeigu asmuo padarė nusikalstamą veiką iki šių metų birželio 1 d., tačiau priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsakys pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Jeigu baudžiamasis procesas vyksta dėl veikos, padarytos iki šių metų birželio 1 d., tačiau pagal priimtus Baudžiamojo kodekso pakeitimus veika nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, toks baudžiamasis procesas bus nutraukiamas.
Sudaromos sąlygos trumpinti baudžiamojo proceso trukmę, nes dėl nusikaltimų sudėtyse numatytų švelnesnių nei laisvės atėmimas alternatyvių bausmių, atsiranda galimybė plačiau taikyti supaprastintas proceso formas, pavyzdžiui, baudžiamąjį įsakymą ar užbaigti procesą atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.
