Iš klausimo turinio galima spręsti, kad vykstant baudžiamajam procesui paklausėjos gyvenamajam būstui buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Iš karto pabrėžiu, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas tik pradėjus ikiteisminį tyrimą.
Dėl šios prievartos priemonės skyrimo prokuroras turi priimti nutarimą, o teismas nutartį (Baudžiamojo proceso kodekso 151-152 str.).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria baudžiamajame procese siekiama dviejų tikslų:
1) užtikrinti galimą turto konfiskavimą;
2) užtikrinti civilinį ieškinį.
Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, skirta padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (67 str.). Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
Be to, ji gali būti taikoma ir nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistam asmeniui. Aptariamo klausimo kontekste pažymėtina, kad turto konfiskavimą gali skirti tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikrai negali skirti prokuroras nutarimu, kaip nurodo klausimo autorė.
Iš klausimo turinio galima tikėtis, kad, nagrinėjamu atveju, prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota klausimo autorės nuosavybės teisė į butą, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.
Sprendžiant iš to, kad prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, priėmė nutarimą laikinai apriboti paklausėjos nuosavybės teisę, tikėtina, jog ji pati yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką ir taip įgijusi minėtą butą arba butas įgytas už iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.
Galima ir trečia situacija, kad tyrimo metu buvo gauta faktinių duomenų, leidžiančių teigti, jog priimdama sūnaus dovanotą butą, paklausėja žinojo, jog šis butas yra įgytas iš nusikalstamos veikos.
Žinojimas, jog turtas, pinigai ar už juos įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos, reiškia, kad įgydamas turtą asmuo suvokia, jog turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos.
Turėjimas ir galėjimas žinoti tokias aplinkybes reiškia, kad asmuo elgiasi nerūpestingai, pavyzdžiui, motina iš niekur nedirbančio ir jokių pajamų neturinčio sūnaus dovanų priima butą, net nepasidomėjusi, už kokias lėšas sūnus jį įgijo ir kodėl jį dovanoja, todėl nederėtų ir stebėtis sulaukus teisėsaugos pareigūnų veiksmų.
Jeigu asmuo nežinojo arba neturėjo ir negalėjo žinoti, jog turtas, pinigai ar už juos įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos, tokio turto konfiskuoti iš jį įgijusio asmens negalima. Dėl šios priežasties tokiam turtui nėra pagrindo taikyti ir laikino nuosavybės teisės apribojimo.
Kadangi iš klausimo turinio nėra visiškai aišku, kokių tikslų buvo siekiama laikinai apribojant klausimo autorės nuosavybės teisę į butą, tikslinga aptarti ir šios prievartos priemonės taikymo aspektus, kai tai daroma siekiant užtikrinti civilinį ieškinį.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (116 str.).
Kitaip tariant, tais atvejais, kai įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta žalos ir dėl jos atlyginimo baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas civilinis ieškinys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas visais atvejais privalo imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys prokurorui ar teismui gali būti paduotas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios.
Kaip žinoma, įrodymų tyrimas yra bylos teisminio nagrinėjimo stadija ir jis pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu (271 str.), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo rūpintis galimo civilinio ieškinio užtikrinimu, iki byla bus perduota teismui ir bus joje pradėtas įrodymų tyrimas.
Kita vertus, pažymėtina, kad tais atvejais, kai įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstama veika padaryta žala atlyginama anksčiau negu pradedamas įrodymų tyrimas, civilinio ieškinio pareiškimo pagrindai išnyksta ir tuo pačiu išnyksta minėtų pareigūnų pareiga taikyti priemones jo užtikrinimui.
Taigi kaip ir galimo turto konfiskavimo užtikrinimo atveju, civiliniam ieškiniui užtikrinti prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi turi būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas ir asmenims, materialiai atsakingiems už įtariamojo veiksmus (tėvams, globėjams, rūpintojams ir pan.).
Baigiant, dera atkreipti dėmesį, kad asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo skundo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama aukštesniam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.