Istorinis pirmasis esamo JAV prezidento vizitas į Gruziją buvo proga pasauliui parodyti šios šalies vadovą ir naują nacionalinę vėliavą.

Tbilisio Laisvės aikštėje, kur George‘as W.Bushas gyrė šioje šalyje 2003 metų pabaigoje vykusią taikią Rožės revoliuciją ir tai revoliucijai vadovavusį dabartinį šalies prezidentą Michailą Saakašvilį, susigrūdo apie 100 000 žmonių.

Po 30 metų Eduardo Ševardnadzės valdymo sovietiniais laikais ir po jų, parlamentas balsavo už naują nacionalinę vėliavą, taip pažymėdami naują pradžią. Šis klausimas buvo keliamas ir 1999 metais, tačiau tuometinis prezidentas nenorėjo jokių pasikeitimų.

Gruzinai pasirinko vėliavą su penkiais kryžiais – tai yra stilizuota Gruzijos sergėtojo Šv.Jurgio vėliavos versija. Ši vėliava buvo naudojama M.Saakašvilio opozicijos partijos, todėl yra svarbi ir politiniu atžvilgiu.

Tiesa, pirmą kartą gruzinai šią vėliavą panaudojo viduramžiais, valdant Dovydui statytojui arba karalienei Tamarai, kurie ją tikriausiai pasiskolino iš Sebastėjos miesto per Turkijos užkariavimą 13 amžiaus pradžioje.

Tačiau praėjus 800 metų pasaulis tapo gerokai formalesniu, taigi, ar Gruzijos pralamentas prieš pasirinkdamas naują vėliavą neturėjo pasikonsultuoti su kokia nors tarptautine organizaciją?

Ne, sako D.Britanijoje esančio Vėliavų instituto darbuotojas Michaelas Faulas. „Tarptautinių nurodymų nėra. Kiekviena valstybė gali rinktis tokią vėliavą, kokia tik jai patinka“.

Yra trys veiksniai, kurie paprastai lemia nacionalinės vėliavos pasirinkimą, sakė M.Faulas, – istorija, kultūra ir politika. Gruzijos atveju, atrodo, svarbūs buvo visi trys veiksniai.

„Paprastai tą sprendžia nacionalinis parlamentas. Anksčiau tai priklausė nuo valdovo pasirinkimo, karaliaus ar princo, o jie dažniausiai rinkdavosi vėliavas, panašias į jų herbus. Pirmoji vėliava, priimta išrinkto susirinkimo, buvo JAV vėliava“.

Taisyklių nebuvimas šioje srityje reiškia, kad yra diplomatinių konfliktų tikimybė. Kai 1949 metais Indonezija atgavo nepriklausomybę, ji pasirinko ir naują vėliavą – raudoną su balta.

„Dėl to labai skundėsi Monakas, nes tai lygiai tokia pati yra ir iš karališkos šeimos kildinama šios valstybėlės vėliava. Tačiau Monakas nėra Jungtinių tautų narys ir yra pakankamai mažas, kad būtų ignoruojamas“.

Galimas ir visuotinis nepasitenkinimas vėliava. Australijoje žmonės šiek tiek nepatenkinti, kad jų prieš nepriklausomybę sukurtoje vėliavoje yra Jungtinės karalystės vėliava, o daugelis jų mano, kad į vėliavą turėtų būti įtrauktos su aborigenais siejamos spalvos.

Irako valdžia turėjo modifikuoti naująją nacionalinę vėliavą, nes daugelis žmonių pradėjo ją kritikuoti sakydami, kad ji labai panaši į Izraelio vėliavą.

Taigi gali pasirodyti keista, kad pasaulyje, kuriame teisės į ženklus yra akylai saugojamos, vieni iš geriausiai žinomų simbolių pasaulyje yra visiškai nesaugojami.