Galutinis jos statusas nustatytas 1566 12 26 Gardino seime. Dalyvaujant Lenkijos karaliui ir Lietuvos dk Žygimantui Augustui seime buvo sudaryta Lietuvos DK ir Livonijos amžinoji unija. Jos pagrindu sukurta Uždauguvio kunigaikštystė (Ducatus Ultradunensis). Žemės į rytus nuo Dauguvos tapo Lietuvos DK provincija, savo valdovu pripažįstančios Lietuvos dk bei jo įpėdinius. Vienintele išimtimi tapo laisvasis Rygos miestas, nepripažinęs 1561 Vilniaus sutarties.
Naujoji Uždauguvio kunigaikštystė tapo integralia Lietuvos DK dalimi, tačiau kartu jai paliktos visos turėtos senosios privilegijos, teisės ir laisvės, tarp jų ir teisė laisvai išpažinti evangelikų-liuteronų tikėjimą, o raštvedyboje naudoti vokiečių kalbą. Taip pat suteikta teisė savo atstovus siųsti į Lietuvos seimą ir pasižadėta nuo jo neatsiskirti. Visa teritorija tapo padalinta ė keturias sritis: Rygos (be miesto), Cesių, Turaidos ir Daugpilio. Livonijos administratoriumi vietoje G. Ketlerio buvo paskirtas Žemaitijos seniūnas Jonas Chodkevičius (nominuotas kiek anksčiau 1566 08 02). Jam suteikta karinė, administracinė, teisinė bei finansinė valdžia.
Lietuvos DK šiame etape pavyko įgyvendinti Livonijos plano iniciatoriaus Vilniaus vaivados ir Lietuvos DK kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo (mirė 1565) idėjų dalį. Lietuva dar labiau sustiprino savo padėtį Livonijoje, o svarbiausia ji tapo vien Lietuvos (o ne bendrai su Lenkija) dalimi. Tai dar kuriam laikui atidėjo sąjungos su Lenkija mintį, stiprino Lietuvos valstybingumą.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.
© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija